Hop On and Hop off kalėdinis Berlynas

Pirma diena

Išsiruošti į trumpą Kalėdinių mugių aplankymą nebuvo sudėtinga. Jaunieji mūsų keliauninkai jau senokai klausinėjo ar šiemet važiuosime. Na, o bevaikščiojant vienoje ekskursijoje su kitais keliautojais tiesiog gimė idėja aplankyti muges kartu. Kodėl gi ne? Galima lėktuvu (tuo metu buvo skrydžiai po 20 eur į priekį ir po 60 eur atgal). Bet mes keliaujame kitaip.

Žaislų karalystė

Išlėkėme ankstyvą šeštadienio rytą, po gausaus vakaro snygio. Prastai valomi Lietuvos keliai nieko nebestebina, nebent tuos, kurie neturi automobilio. Pietūs Varšuvoje ir toliau patogus, tačiau nuobodus, mokamas greitkelis (visas kelias kainuoja 20,32 EUR (84,90 zl) iki pat Berlyno. Susirandame savo viešbutį (gal greičiau tai svečių namai, kaip ir sufleruoja pavadinimas) Jugendgastehaus. Visus sužavėjo elektros rozečių kiekis kambaryje ir puiki lokacija – tik kelios minutės pėsčiomis iki architektūrinio stebuklo – centrinės Berlyno stoties (Berlin Hauptbahnhof).  Joje ir sutinkame Berlyne gyvenančią lietuvę bei jos vyrą vokietį. Na ir visa 12 žmonių kompanija pasiruošiame nuotykiams. O jie prasideda iš pat pradžių. Bilietų pardavimo automate nusiperkame bilietus mažai grupei visai dienai ir visais transportais (5 asmenų grupė, kaina 19,90 eur) ir paskubomis įšokame į miesto traukinį  (S-Bahn), vykstantį į Spandau. O kas pažymėjo bilietus prieš įlipant? Niekas. Per kelias stoteles paslaugus vokietis mums ištaiso šią problemą. Iš tiesų Berlyne bilietus reikia pasižymėti stotelėse esančiuose aparatuose (panašiai, kaip traukiniuose Italijoje),  o patekti į metro stotį nereikia bilietų, kaip daugelyje kitų miestų (pavyzdžiui, Paryžiuje, Barselonoje). Baudos už važiavimą be bilieto yra 70 EUR, tačiau jei bilietėlį turi, bet nepasižymėjai – bauda jau tik 7 eur.

Pirmą vakarą aplankome tik Spandau esančią mugę. Tikras berlynietis nelaiko Spandau Berlynu, nors iš čia prasidėjo mugių istorija. Atvykę įtraukiam į savo linksmybių sūkurį. Tradiciniai žaidimai vaikams ir suaugusiems, kaip čiuožimas maišais bei įvairios loterijos, saldumynai ir žinoma karštas vynas, bei įvairiausios jo variacijos. O kur dar dešrelės? Kai dešrainyje bandelė yra skirta tik laikyti dešrelei. Karamelizuotų obuolių ir kepintų riešutų su įvairiais priedais – tiesiog privalu paragauti. O mažoji mūsų keliautoja pareiškia, kad ji nei valgius, nei gėrus VISĄ DIENĄ, todėl prašau jai nupirkti cukraus vatos. Trept! Ta besišypsančių žmonių minia, džiugiai traukianti dainas ir garsiai balbatuojanti, tiesiog užburia. Net ir škotiškais dūdmaišiais kalinką grojantys muzikantai neatrodo iškrentantys iš konteksto.

Antra diena

Sukamės

Dieną pradedame su tikslu paragauti geriausių kebabų (jaunimui tai tikrai svarbu), pėsčiomis nukulniuojame iki Reichstago (Reichstag), kur šiuo metu ne tiek daug turistų, bet visus norinčius patekti tikrina kaip oro uoste. O kur dar gretimame parke sukčiai su bulgariška rulete ir šiaip visokio plauko veikėjai bandantys įvilioti turistus.  Tiesiai priešais tautos vienybės simbolį – Brandenburgo vartus (Brandenburger Tor) stovi žydų menora. Laikas trina visas istorijos klaidas. O mes neriame į metro ir išlipę Mehringdamm sotyje, atsiduriame priešais nieko neišsiskiriantį kioskelį Mustafa’s gemuse kebap. Išskirtinis dalykas, kad 3,5 milijono gyventojų turinčiame mieste, prie jo nusidriekusi pirkėjų eilutė. Tenka luktelėti (vasarą tai gali užtrukti ir iki 1,5 valandos), tačiau keli turkai sukasi labai greitai. Mėsa puiki, šviežios daržovės ir niekas neskęstą padaže, kaip Lietuvoje. Skanu ir gerai. Užkandę lekiame toliau į centrą.

Kita stotelė – Gendarmenmarkt. Yra simbolinis mokestis už įėjimą, tačiau tai viename iš gražiausių skverų įrengta mugė su daug rankdarbių, maistu ir gėrimais. Na ir ore sklandančiu lydyto sūrio kvapu (nesužavėjo, tad ir neparagavom). Toliau į Raudonosios rotušės (Roten rathaus) mugę, kuri iš tolo atpažįstama pagal didžiulį apžvalgos ratą. Išbandome čiuožyklą (pačiūžos – 4 eur/asmeniui) bei pasistipriname užkandžiais. Šią mugę verta aplankyti vakare, nes nuostabiai apšviestas ledas bei apžvalgos ratas (kuriuo privaloma pasisukti, ypač jei turite vaikų). Na ir toliau į Alexanderplatz apsuptą parduotuvių, su didžiausia šviečiančia vokiško stiliaus prakartėle.

Fragmentai be filtrų

Dar užsukame į Berlyno katedrą, kur užsiropštėme ir ant stogo, ir pasižvalgėme po kriptas. Diena bėga greitai, o kai kurių mažos kojytės nebegali taip greitai suspėti visur. Atsipūsti nusprendžiame vakarienės mieste metu. Kad kelionė suspindėtų visomis šviesomis užsukame į Amrit restoraną Schoeneberg  rajone . Tiesa, ėjome į singapūrietišką restoraną paragauti itin skanios mango vištienos, bet pasirodo jį nupirko indų restoranų tinklas. Tačiau…. Mango vištiena vis dar parduodama, nors jos ir nėra meniu. Tikrai verta užsukti vien dėl jos. Jei užsuksite – atminkite, kad porcijos nemažos (mes dalijomės vieną dviems asmenims). Na, o kai jaunuosius keliauninkus palikome atgauti jėgas viešbutyje, leidžiamės į paskutinę mūsų nusimatytą mugę greta memorialinės kaizerio Vilhelmo bažnyčios (dar žinoma kaip Gedächtniskirche). Degančios žvakutės ir nuotraukos, primena apie pernai metais įvykdytą teroristinį aktą, o greta skamba muzika ir besišypsantys veidai. Gyvenimas tęsiasi. Paskutiniai pirkiniai ir dar atrandame nematytą gėrimą feuerzangenbowle.

Trečia diena.

Kelionė po parduotuves ir iki Lenkijos užeigos už gerą kainą su tvarkingu bei erdviu kambariu prie pat autostrados.

Paskutinė diena.

Kelionė namo Lenkijos keliais spaudžiant rankose likusius puodelius iš mugių. Tačiau širdyje žinome, kad tai ne paskutinis kartas, kai nėrėme į kalėdinių mugių šurmulį.

Nesinori palikti mugių jaukumo, nupinto iš šilumos ir giedros nuotaikos tinklo, ir grįžti realybę…  Tiesą sakant, tik čia pajutome, kad šventės ateina. Visoje tikėjimų, tautybių makalynėje skambus juokas ir šypsenos priverčia patikėti, kad greičiausiai mes pamiršome, kad gali būti ir kitaip.

Informacija apie muges Berlyne rasite čia.

Ugnimi užtvirtintas feuerzangenbowle

 

Parašykite komentarą