Kai karščio antklodė patikimai užklojusi visą Lietuvą, mes trumpam pabėgome pasižvalgyti į senokai mūsų lankytas vietas. Iš ties, tai ne vieni, o drauge su pakeleiviais, kurie užsibrėžė tikslą aplankyti kiek įmanoma daugiau Lietuvos dvarų. Pasirinkome sekmadienį ir kalvotais keliukais nurūkome Ilzenbergo dvaro link. Trumpam stabtelėjome prie Onuškio dvaro, kurį naikina laikas. O Ilzenbergo dvaras pasitiko mus savo dvariška ramybe. Labiausiai džiugina tai, kad tai bene vienintelis dvaras (na bent jau kurį mes aplankėme), kuris vilioja ne tik sutvarkyta aplinka, bet ir aktyviai užsiima savo užaugintų kaimiškų gėrybių prekyba didmiesčiuose. Paklaidžiojome parke bei Meilės saloje. Atsigaivinome šaltomis sriubomis (išbandykite- super!) restorane ir Rokiškėnų gamybos ledais (mūsų verdiktas – veganiški, pasiflorų skonio, buvo skaniausi). Dvaras puikiai sutvarkytas, galima šauniai praleisti gerą pusdienį neskubant. Gaila, bet ekskursijai su gidu neturėjome laiko (ekskursijų pradžia 12 ir 14 val.).
Na, o po apžvalginio turo nėrėme į Rokiškio dvarą. Ekspozicija apima viso Rokiškio krašto ir Lietuvos istoriją nuo senųjų laikų iki naujausių. Labiausiai nustebino tai, kad už įprastą kainą gavome ir audiogidą, kuris paprastas naudoti ir gana išsamus. Tad jei norite sužinoti šiek tiek daugiau apie Rokiškį – nepraleiskite progos. O kur dar bažnyčios ansamblis bei alėja nuo dvaro. Sekmadienio popietė, kai miestelis atrodo lyg per Italijos siestą.
Na ir pabaigai Anykščiuose dar stabtelėjome Lajų take. Jaunieji mūsų nariai spėjo pralėkti kartingais. Tiek trumpo vieno sekmadienio nuotykių.
