Sakuros-Narcizai-Žibutės arba Vilnius-Druskininkai

  • Published
  • 3 mins read

Sakuros-Narcizai-Žibutės arba Vilnius-Druskininkai

Laiko sukiojimasis po kelionių kartais pasisuka labai naudingu kampu: sekmadienis prasideda ganėtinai anksti ir mintyse šmėsteli mintis apie žydinčias sakuras, o ir mūsų keturkojis draugas nerimauja. Puiki proga su kava pasimėgauti dar tik bundančio miesto rytmečiu. Nebuvome pirmieji, tačiau erdvės pasigrožėjimui užteko.

Jau sėdint prie pusryčių stalo pabyra mintys: jei jau vieną lankomiausių Vilniaus pavasarinių vietų aplankėme, tai belieka… tik šauti iki Druskininkų pasižvalgyti į narcizų žydėjimą. Juolab, ten buvome prieš keturis metus. Gal kas pasikeitė? Gal narcizų padaugėjo?

Atvykus į Druskininkus belieka konstatuoti faktą, kad vaizdelis išliko panašus. Kaip ir žmonių gretos lėtai plaukiančios takeliais. Tiesa, šiek tiek erzina nuomotų elektrodviračių gausa, nes kai kurie naudotojai akivaizdžiai vairuoja pirmą kartą. Pasidairome, pasižvalgome. Tvenkinyje nardo ausytieji kragai, šalto vėjo gūsiai vis taikosi nupūsti taip išsiilgtą saulės pabertą šilumą.

Pasidarę, nusprendėme, kad eilėje į kavines nestovėsime ir stosime Varėnoje. Pakeliui dar stabtelėjame Perlojoje pasigrožėti paminklu Vytautui bei bažnyčia. Juk šio miestelio XX a. pradžios istorija apie Perlojos respubliką tikrai verta romano puslapių.

O mes sukame toliau Varėnos link. Kur apytuštėse gatvėse eismui diriguoja keli šviesoforai, bei vėjas plaiksto ramybę, tik centrinėje aikštėje „Jaunasis grybautojas“ (aut. Rūtos ir Nerijaus Kavaliauskai) su pilna pintine grybų kantriai žvalgosi ir laukia vasarotojų. Jei maistui nekeliate specialių ar modernios virtuvės reikalavimų ir norite ramiai pavalgyti, užsukti į Varėną nuo Druskininkų kelio- idealus variantas ir tik viso 10 km papildomai).

Kai Vilniaus televizijos bokšto pati viršūnė buvo įsibedusi į dangaus žydrynę, pakelės miške sublykčiojo jos atspindys. Lyg kažkas papylė mėlio bundančio miško kilime. Neatsispyrėme. Žengdami  melsvais žiedeliais  išpintu kilimu atradome raudoną akcentą arba vieną iš gražiausių pavasarinių grybų- Austriškąją plačiataurę.   

Štai toks nesuplanuotas, gal kiek chaotiškas, bet geromis emocijos pabarstytas mūsų sekmadienis.

Parašykite komentarą