KAMANOS IR AKMENĖS KARJERAI

KAMANOS IR AKMENĖS KARJERAI

  • Post author:

Ilgai derinome datas kada būtų galimybė patyrinėti Akmenės aplylinkes (keliavome 2020 rudenį). Galų gale ta diena išaušo. Sutemoms dar gaubiant Vilnių du ekipažai išrieda Lietuvos šiaurės kryptimi. Kylant saulei ryškėja, jog rudeniškas oras bus lyg pagal užsakymą- fantastiškas, šilkinės šilumos pripiltas ruduo.

Mūsų tikslas- Kamanų rezervatas. Lankytojų centre mūsų jau laukia gidė Kristina.

Ekskursijas bei Kamanų rezervato lankymą būtina užsisakyti iš anksto . Rezervate lankytis be rezervato admistracijos leidimo- draudžiama, kaip ir grybauti, uogauti, žvejoti.

Pradžiai, po rezervatą braidome  virtualiai lankytojų centre, kur  susipažįstame su ten augančiomis augalų rūšimis, gyvūnais ir paukščiais. Kaip ir po kiekvienos pamokos- būtinas žinių pasitikrinimas. Patikėkite, testas atspėti paukščius pasirodo gali būti sudėtingesnis nei manėte. Toliau Lankytojų centro ekspozicijos apžiūra. Nors  ir nedidelė, bet įtraukiantis gidės pasakojimas apie tai ką pameta briedžiai (vat ir ne tik ragus) ar koks lobis buvo atrastas  gretimai tekančiame upelyje nepalieka abejingų.

O tada… į kelią iki Kamanų pelkės. Iki tako pradžios riedame automobiliais pro rūsčius įspėjimus draudžiančius lankytis be leidimų. Toliau žingsniuojame patogiai įrengtu pažintiniu taku. Žingsniavimas neprailgsta papildytas gidės pasakojimais.

Žiedinio maršruto takelis greitai nuvingiuoja iki savo pradinio taško, kur stūkso apžvalgos bokštas į kurį be jokios abejonės užsikabarojame. Čia jau turime atsisveikinti su rezervatu, nes nauji keliautojai nekantriai laukia savo ekskursijos.

Kamanos- Plotas 3935 ha, pelkės užima 67 proc. teritorijos. Aukštapelkę supa Kamanų miškas. Durpių klodo didžiausias storis 7,2 m, vidutinis 4 m. Durpių ištekliai 81,9 mln

Mažas patarimas, jei lankotės rudenį ir  mėgstate grybauti, tai rudenį gali ištikti ir širdies smūgis matant kiek grybų pūpso tiesiog prie pat tako.

Kitas stabtelėjimas- Akmenės krašto muziejuje, kuriame mūsų laukė netikėta staigmena- gyvų drugelių šiltnamis bei darbuotojos Raimondos neblėstanti energija pasakojant apie drugelius bei Akmenės kraštą. Antrame muziejaus aukšte aptinkame fosilijų ir net Akmenės rajone rastų dinozauro dantų ekspoziciją.

Skrandžiais pasirūpinti tenka netoli esančios Ventos miestelio prieigose, nes kavinė, kurią rekomendavo pačioje Akmenėje, buvo uždaryta privačiam renginiui.  

Vakarėjant dangui sukame į  Ventos miestelio centrą apsistoti nakvynei, kur mus priėmė šaunus šeimininkas Deividas. Dar kiek pasiduodame  šiltam svaiginančiam vakaro vėjui sėdėdami terasoje. Ryt keliausime į Mėnulį bei Marsą.

Vasariška saulė, kuriai giedrame danguje nėra kur pasislėpti pažadina mus. Šokame į automobilius palikdami svetingus apartamentus ir lydimi gidės Ritos, leidžiamės tyrinėti industrinių Akmenės grožybių.

Pastaraisiais metais tapę itin populiarūs Akmenės karjerai virto tikra keliautojų Meka. Pirmasis – veikiantis Menčių klinčių karjeras. Tikras mėnulio landšaftas, lydimas iš žemės gelmių sklindančio sieros vandenilio kvapo ir žingsniuojančio ekskavatoriaus, kurio vienas kaušas kabina net 18 tonų.

Pasikarstę ir apsukę kelių kilometrų ratą dar trumpam stabtelim prie pirmojo Menčių karjero, kuris šiandien nebeveikia ir virtęs tvenkiniu su vaizdingai vertikaliomis, beveik 20 metrų uolomis. Įspūdingas reginys.

Kitas sustojimas- Šaltiškių molio karjeras. Jausmas lyg išliptum Marse. Šis karjeras veikiantis, tad tik ekskavatorius ūkaudamas vis pasikalba su traukinio mašinistu, įnirtingai kraudamas molį į traukinio vagonus.  Kiek pavargusias kojas atgaivina rasta puikiai išsilaikiusi amonito fosilija. Beje, daugelis eksponatų į Akmenės krašto muziejų pateko būtent iš čia. Tad jei būsite- dairykitės ne tik aplink, bet ir po kojomis.

Svarbu žinoti, kad abiejuose karjeruose lankytis savarankiškai draudžiama, tad ekskursijų laiką reikia susiderinti gerokai iš anksto.

Mums velnioniškai pasisekė su oru, nes po lietaus pasivaikščiojimas gali būti ir ganėtinai purvinas, tad rekomenduotina turėti avalynę tiek sausam tiek lietingam orui.

Dar užsukame į jaukų miestelį prigludusį Ventos upės pakrantėje- Papilę. Centrinėje aikštėje stovi paminklas Simonui Daukantui, nors ir vakarėja prasieiname Jurakalnio geologiniu pažintiniu taku ir būtinai įkopiame į Jurakalnio apžvalgos bokštą.

Atvirai pasakius, pritrūkome laiko visiems pasižymėtiems objektams. Vietinių gidų pasakojimai suteikia žavingo šarmo šiam nuostabiam Lietuvos kraštui. Savaitgalis buvo puikus su draugų kompanija neprailgo. Lyg kontrastas grįžtant prie Vilniaus vasariškos šilumos skarą nuplėšia šalta ir rudeniška audra.

Kontaktai, kurie labai pravertė (ne reklama):

  • Dėl ekskursijos Kamanose (tel. 8616 04556)
  • Rekomenduojam nakvynę Venta-City-Apartment
  • Karjerai bei Akmenės apylinkės- gidė Rita tel. 8615 51796

Kelionės maršrutas (norėdami aktyvuoti- spauskite ant paveiksliuko):

Parašykite komentarą