Jau tampa tradicija prieš pat šventes leistis į Kalėdinių mugių šurmulį. Šiais metais jungtinė dviejų šeimų komanda penktadienio popietę pajudėjo Vienos link. Lietuva mus išlydėjo rudeniškais pilkšvais peizažais ir tik prieš Varšuvą pasirodė pirmieji sniego akordai, kurie keitėsi su besniegių laukų pauzėmis.
Pirmoji nakvynė viešbutyje už Lodzės, kur radome didelės maisto porcijas ir greitai besisukančią virtuvę. Tačiau būtent čia susiduriame su kažkiek sukčiavimo požymių turinčia sistema. Apmokėjimui naudojame Revolut korteles ir remiamės auksine keliautojų taisykle.
Auksinė keliautojo taisyklė – mokėk tos šalies valiuta, kurioje esi.
Tačiau šiame viešbutyje, banko mokėjimo aparate užrašas skirtas pasirinkti valiutas, pasirodo porai sekundžių ir automatiškai pradedamas apmokėjimas mums nenaudingu mokėjimu svarais. Už vakarienės sąskaitą tai sudarė nedidelį skirtumą, tačiau už viešbučio kambarius tai siekė apie dešimties eurų.
Pusryčiai su galimybe pasidaryti „kava po polski“ (tiems kas nežino, tai malta pupelių kava užpilama verdančiu vandeniu) ir vėl tolyn į kelią.
Viena mus pasitiko užklota baltu sniego antklode ir šiek tiek minusine temperatūra. Įsikuriame ir į miestą!
Vienos transporto kainos: vienkartinis bilietas-2,40 EUR (arba 2,60 jei pirksite pas autobuso ar tramvajaus vairuotoją), taip pat yra dienos bilietas (5,80 EUR galioja iki 1 valandos nakties), 24-valandų (8 EUR) bei 48 valandų (14,10 EUR) ir 72 valandų (17, 10 EUR). Perkant bilietus reikia nurodyti vardą, pavardę bei patikrinimo metu (jei pasitaikys) turėti dokumentą su nuotrauka. Patogiausia naudotis mobiliąja aplikacija. Vaikams iki 6 metų nemokamai iki 15 metų taikoma nuolaida, tačiau reikalingas moksleivio pažymėjimas. Taip pat transportas vaikams iki 15 metų būna nemokamas atostogų metu .
Tiesa sakant nesitikėjome, tokio mugės vaizdo greta Vienos Rotušės . Apšviestos rotušės spinduliai nusirita per visą mugę pabirdami tūkstančių lempučių kilimais. Žmonių upė nuneša pro čiuožyklą ir jaukius prekybininkų namelius. Tas gaudesys, skambanti kalba bei juokas. Šioje mugėje gana mažai skambėjo vokiečių kalba, tačiau daug buvo kaimynų iš mums gretimų šalių. Na ir tolyn į mugę Maria-Theresien-Platz. Šiek tiek kitokią ir labiau tradicinę Am hof, kuri ramesnė bei joje daugiau įdomesnių rankdarbių. Greta Hofburgo rūmų aptikome ir itin miniatiūrinę mugių atplaišėlę. Centrinės miesto gatvės išdabintos girliandomis bei ištisais lempučių kilimais. O jei, savo namus sugalvosite papuošti eglute, kuri yra lyg iš pasakos, čia pat ją ir galite įsigyti – tai jums kainuos kelis šimtus eurų.
Jei norėsite sušilti karšto vyno ar kito gėrimo pagalba – teks pasinaudoti puodelių depozito sistema (analogiška Vokietijai), puodelio užstato suma dažniausiai 4 EUR. Kiekviena mugė turi savo puodelius. Jei puodelis patinka – galite pasilikti, jei ne – grąžinate ir atgaunate pinigus
Sekmadienio rytmetis nušvinta lyg kalėdinėje pasakoje. Šiek tiek tingūs savaitgalio pusryčiai ir mes vėl į mugių dūzgesį. Pradedam nuo Schönbrunn rūmų, kur galima pasigrožėti ar įsigyti išskirtinių keramikos gaminių, rankiniu presu spaustų kalėdinių atvirukų ar tiesiog užkrimsti kepintų riešutų. Apie kiekvieną pardavėją informaciją galite rasti čia. Mugės prakartėlė sužavi mūsų mažiausią keliautoją. O greta plytinčio parko (beje, Vienos zoologijos sodas yra parko dalis) didybės ir sodininkų kruopštaus darbo nepaslepia net ir sniego sluoksnis. Mes tikrai čia grįšime kai viskas bus nuspalvinta žalumos.
Mugė Karlsplatz – tikras perlas tiems, kas ieško išskirtinių rankų darbo gaminių ar domisi ekologija. Atrakcionai visai šeimai, kur kiekvienas turi įdėti pastangų, kad vaikų akys spindėtų iš džiaugsmo.
Na, o toliau… Prisėdame pačiame Austrijos sostinės centre Rotušės aikštėje, užeigoje Einstein. Patys čia nebūtume užsukę, bet keliautoja, gyvenusi Vienoje, rekomendavo būtent šią užeigą. Žinoma, kaip būnant čia neparagauti Vienos šnicelio? Išbandome klasiką ir kitas jos variacijas. O kur dar garsusis Vienos štrudelis su varške? Tiesa, kainos maloniai nustebina, nes Vilniaus centre mums šis malonumas būtų kainavęs brangiau.
Tikrasis Vienos šnicelis (oficialiai aprašytas nuo 1831, o pavadinimas atsirado 1862 metais) yra kepamas iš plonai išmuštos iš veršienos, paniruotas džiūvėsėliuose, dažniausiai pateikiamas su Vienos bulvių salotomis (Wiener Erdäpfelsalat). Paminėtina, kad Wiener Schnitzel (Vienos šnicelis) yra saugomas prekės ženklas ir pagal Austrijos įstatymus šniceliu galima vadinti tik patiekalus iš veršienos
Pasistiprinus nubrendame tolyn, iki mugės pasislėpusios buvusioje ligoninėje. Čia aptinkame ne tik eglutę iš rogių bei jaunimą žaidžiančius ledo kėglius, bet ir prie laužaviečių susibūrusius visus Austrijos regionus, lyg susibėgusius pasišildyti Vienos centre.
Austrijoje daugelyje vietų dar galite atrasti, kad dalis maitinimo paslaugų turi zonas skirtas rūkantiems ir nerūkantiems
O kur elegancija spindinti Stephansplatz mugė apsupusi Šv. Stepono (Stephansdom) katedrą?! Greta išsirikiavusios karietos ir mušant varpinių laikrodžiams bei kaukšint arklių kanopoms atrodo, kad keliauji laiku. Šį mugė buvo paskutinė mūsų aplankyta.
Atsisveikinome su Viena ir ryte pasukome namų link. Lietuva mus pasitiko sniego pusnimis ir nevalytais keliais.
Ar buvo verta?
Tikrai- TAIP. Žiemiškos elegancijos ir šviesų šokiai lydėjo mus visą kelionę, tačiau skirtingai nuo vokiškų mugių muzika jose neskambėjo. Taigi daugiau elegancijos, mažiau dainų ir giesmių. Kainos be abejonės didesnės Austrijoje (pavyzdžiui, karšto vyno puodelis mums atsėjo 4 eurus (Berlyne apie 3,5 eurų), o rankų darbo eglutės žaisliukas kainavo nuo kelių eurų ir pusantro šimto).
Tačiau tas spindesys, žmonių šypsenos- sukuria jausmų verpetą, kuris dar ilgai virpina sielas.
Kalėdos be mugių ir kelionių į jas- mums ne Kalėdos.
jaunieji #Nenamisėdos
