Šį kartą leidomės į Rygą dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – tai Riga light festival, o antroji- mūsų braliukai švęs savo Nepriklausomybės šimtmetį. Tiesa, šventė bus tik ryt (mes lankėmės 11.17), bet juk pasveikinti galima ir šiek tiek anksčiau.
Automobilį paliekame aikštelėje prie Rygos turgaus, kuriame iš pavargusių pardavėjų, dar spėjame nusipirkti riebių silkių prieš pat uždarymą. O tada brendame ieškoti šviesų. Iš ties dangų skrodžiančios instaliacijos abejingų nepalieka jau krantinėje. Beje, organizatorių tinklapis nustoja veikti neatlaikęs užklausų. Krantinėje dar stebime parado repeticiją, o Dauguvos upėje signalinėmis lemputėmis mirksintys plaustai su pirotechnika žada sekmadienio vakarą parodyti kaip reikia švęsti šimtmetį.
Klajojam gatvelėmis atrandant Rygą dar neregėtu kampu. Jau veikia kalėdinės mugės, minios žmonių plaukiančių centrinėmis gatvėmis. Aplink skamba daug lietuviškų tarmių, nuo Plungės iki Panevėžio. Jausmas, kad kas trečias sutiktas – lietuvis.O geriausia tiesiog pasižvalgyti po mūsų fotogaleriją, nors vargu ar jos perteiks visą tą šviesų, šventinės nuotaikos ir žmonių bei muzikos dūzgesio skambantį žvarboką miestą.