Rytas prasideda net saulėtą dieną niūrokoje ir pilkoje Vilniaus autobusų stotyje, kurioje zuja uolūs apsauginiai ir kažkur skubantys keleiviai. Tiksliai pagal numatytą grafiką pasirodo ir geltonai žalias „Kautros“ autobusas. Vairuotojui parodom tik elektroninius bilietus iš www.autobusubilietai.lt , susipakuojam dviračius ir į kelią.
Šis nuvingiuoja Trakų apylinkių vaizdingomis kalvomis, žybteli Aukštadvario ežerų akys ir… jau kertame Nemuną, kur įsikūrusi nedidelė Prienų autobusų stotis.
Kiekvieną kartą pravažiuojant pro šalį, vis norėjome aplankyti buvusį Prienų malūną, šiandien apgaubtą statybinėmis tvoromis, tad pirmas objektas būtent ten. Dar įdomiau, jog visai greta malūno įsikūrusi Nemuno kilpų regioninio parko direkcija su lankytoju centru (tiesa, panašu, kad karantino metu nedirba).
Jei kada turėsite galimybę pakilti lėktuvu virš Nemuno kilpų, susirangiusių ties Prienais ir Birštonu- nedvejokite.
Dar šidom padangas ir apžiūrime naujai įrenginėjamą apžvalgos aikšetę prie pat tilto. Mūsų tikslas – pasiekti Birštoną pėsčiųjų ir dviračių taku, kuris driekiasi per Žvėrinčiaus mišką. Aiškių nuorodų nėra, tačiau juk tai ne bėda.
Greimų tiltu pervažiuojame Nemuną, sukame kairiau į Pušyno gatvę (geriausias orientyras- Prienų ligoninė) ir riedame iki pat jos pabaigos, kur Ąžuolų gatve įsukame į miško taką. Iki Birštono tik geri 4 kilometrai. Tai bene gražiausias takas, įsispraudęs miške su puikia danga.
Pats takas yra žiedinis, kurio ilgis apie 15 kilometrų. Tad startavę iš Birštono ar Prienų, galite grįšti atgal.
Daug vietų poilsiui, kur galima prisėsti ir pasiklausyti paukščių perduodamų miško naujienų, išmėginti savo ištvermę bei vikrumą ant įrengtų sporto aikštelių. Čia kiekvienas atras ką veikti pagal savo amžių ir jėgas, tad drąsiai galite leistis į pasivažinėjimus net ir su pačiais mažiausiais. Nepamirškite, kad visai greta, o tiksliau kairėje pusėje jei važiuojate Birštono kryptimi, savo vandenis plukdo Nemunas, tad rasite vietų kur galima pamatyti ir jį visu grožiu, tik nepatingėkite nusukti šiek tiek į šalį.
Mūsų jaunoji atžala taip stipriai suka pedalus, kad tenka vytis, o kilometrų skaičiai tako šalikėlėje pastatytuose ženkluose sparčiai tirpsta. Įlekiame į Birštoną. Asfaltuotas dviračių takelis sukasi pro Birštono kempingą ir išneriame tarp dviejų tvekinių, kur viename veikia vandenlenčių trasa, o prie kito galite išsitiesti patogiuose gultuose ir džiaugtis saulės voniomis.
Take sutiksite ne tik aktyviai sportuojančių ar pėsčiųjų, bet ir nuomotais elektriniais paspirtukais skutančių poilsiautojų, kurie nebūtinai laikosi taisyklių. Būkite atidūs!
Šalia tako pamiškėje yra aktyvaus laisvalaikio takas vaikams. Tikrai patiks mažiesiems ir didesniems.
Kita mūsų numatyta stotelė matosi iš toli. Juk ne veltui tituluojama aukčiausiu Lietuvos apžvalgos bokštu. Tik čia iškyla šiokia tokia problema, kad visuose take esančiuose nuorodose bei informaciniuose stenduose šio lankytino objekto nėra. Matyti, tai matai, ir visai netoli, bet kaip iki jo nusigauti pėsčiomis ar su dviračiu, informacijos nėra.
Mažas patarimas. Atsisiųskite mobilią programėlę Birštonas. Joje rasite maršrutų žemėlapius bei detalius lankytinų objektų aprašymus (jei norite galėsite pasileisti ir audio pasakojimus).
Pagal žemėlapį atrodo, kad arčiau būtų kirsti kelią Vilnius-Prienai ir važiuoti iki Seklyčios, o iš ten bokštas jau visai arti. Neapsigaukite, reikia važiuoti dviračių taku į miestą ir greta B. Sruogos gatvės einančiu taku važiuoti pro stadioną už jo pamatysite į kalną kylantį taką. Va ten mums ir reikia.
Teko kiek paprakaituoti ir kojų raumenukus įtempti, kol užkilome, bet įveikėme. Pavargus galima prisėsti ant suoliukų atsipūsti. Užkilus, jau kaip ir matosi vieta, kur būtų galima perėjus gan intensyviu eismu pasižymintį automobilių kelią, sėsti ant dviračio ir minti link bokšto, bet…. kitoje kelio pusėje esantis dviračių takas sukasi į kairę, kai bokštas tuo tarpu stypso dešinėje…
Čia nėra pėsčiųjų perėjos, o eismas intensyvus. Būkite labai atidūs!
Tad grįžtame atgal ir takeliu važiuojame iki tos vietos, kur kitoje pusėje bokšto lankytojams yra įrengta neasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė.
Nuo automobilių aikštelės jau eina pėstiesiems bei dviračiams skirtas kelias, kurio keli šimtai metrų žvyrkelio, o vėliau jau puikus kelias atveda tiesiai prie bokšto.
Viso bokšto aukštis 51 metras, tiksliau 45 metrai arba 300 laiptelių su 6 atokvėpio vietomis iki apžvalgos aikštelės.
Iš bokšto atsiveria kerintis Nemuno kilpų peizažas, o po kojomis plyti Birštonas bei tolumoje stogais mojuoja Prienai. Pasižvalgę nusprendžiame, kad bandysime grįžti kitu keliu- pro Seklyčios užeigą. Takelis prasideda iš kart už bokšto ir neria į mišką. O ten…mus pasitinka žemyn besileidžiantys laiptai.
Jei važiuojate miesto dviračiu ar su mažaisiais keliautojais, geriau būtų grįžti į miestą atvykimo maršrutu. Vestis dviračius tikrai nebuvo patogu. Jei turite MTB dviratį galite bandyti leistis, tačiau nepamirškite, kad nusileidimas skirtas pirmiausia pėstiesiems.
Dviračius nusileidome saugiai, kai kas ir nuvažiavo, bet antrą sykį nekartotume 😀
Automobilių stovėjimo aikštelė skirta kavinės lankytojams, tačiau čia galite išgerti kavos puodelį žvelgdami į Nemuną. Puikus vaizdas ypač saulėtą dieną.
Vingiuojame į pakalnę automobilių keliuku kuris atsiremia į kelią Vilnius-Prienai, kurį ir vėl tenka kirsti be perėjos.
Kitoje kelio pusėje mūsų jau laukia žibintais su saulės elementais nusmaigstytas Žėrinčiaus tako žiedo dalis. Sukame Birštono link.
Šį kartą jau laikome kursą link Nemuno Jaunimo gatve, o už „Vytautas SPA“ sukame į Žvėrinčiaus gatvę. Jos pabaigoje atsiremiame į Nemuną. Greta prieplauka iš kurios kursuoja laiveliais. Galvojome pravažiuoti krantine, tačiau savaitgaliais bei švenčių dienomis ji skirta tik pėstiesiems. O žmonių ten tikrai gausu, tad su dviračiais galima važiuoti ir kitais maršrutais.
Dar trumpas stabtelėjimas prie Eglės sanatorijos biuvetės paragauti tiesiai iš žemės gelmių trykštančio mineralinio vandens (galite pasirinkti šilto ar šalto). Visai neblogai, palyginus kokius teko ragauti Karlovy Vary, Čekijoje.
Birštonas- tokių prekinių ženklų kaip mineralinis vanduo Vytautas, Birutė gimtinė. Tad jau bent viena taure šio vandens privaloma atsigaivinti.
Greta biuvetės ir unikalus vandens garinimo bokštas, kur mineralinis vanduo tekėdamas pro iš šakų sudarytas kontrukcijas sukuria „jūros efekto“ orą, prisodrindamas jį drėgme bei mineralais net 80 metrų spinduliu. Tad prisėdame plaučius prisodrinti vėsumos, tuo tarpu mažoji atžala dingsta tunelyje. Tikras atradimas vaikams ir net kai kuriems susaugusiems.
Nuo čia kursuoja vaikams skirtas elektrinis traukinukas, tad vaikai gali keliauti keliolika minučių leisdami jums ilgiau pasimėgauti garinimo bokšto efektu.
Na, o mūsų skrandžiai primena, kad vis tik vien tik vandeniu gyvas nebūsi. Minam pėdalus Algirdo gatve, kuri nutysusi lygiagrečiai krantinei bei Nemuno gatve. Aikštėje stovi paminklas Jonui Basanavičiui, o mes riedame tolyn ieškoti vietos, kur būtų galima užskąsti. Old town grill pasirodė šauni vietelė, tik lauke išsirikiavusi laukiančių eilutė kiek neramino. Pasirodo visi nori būti lauke, o mes įsitaisome vėsiai viduje.
Užkandus leidžiamės į šalia esantį Kneipo sodą. Čia jau susipina pagal visas Sebastiano Kneipo teorijas įrengtas holistinis sveikatinimo metodas. Galite pasimėgauti vandens procedūromis, suaktyvinti kraujotaką vaikščiodami basų kojų taku jei pavyks tarp čiauškančių vaikų būrio. Juk čia kaip procedūrinis po atviru dangumi.
Jei vandens procedūros ne jums, galite užsukti į Birštono kurhausą ar pasimėgauti arbatos puodeliu stebėdami veiksmą Kneipo sode.
Taip pat krantinėje čia veikia Birštono keltukas, kuris drauge su jūsų dviračiais gali jus perkelti į kitą Nemuno krantą.
Kiek tolėliau įsisikūrusi Birutės vila, kurioje galite atsigaivinti mineraliniu vandeniu bei pakvėpuoti druskingu oru gulėdami gultuose. Beje, lankymas nemokamas.
Toliau turėjo būti Vytauto kalnas bei skultūra Vytautui Didžiajam. Tačiau kalnas kol kas uždarytas lankymui.
Laikrodis nenumaldomai tiksi skaičiuodamas laiką iki mūsų išvykimo. Nuoširdžiai gaila palikti tas saulės nuglostytas kurortines gatveles bei medžių lajų šešėliuose pasislėpusius dviračių takus.
Kilometrų gal ir nedaug, tačiau veiklos visai dienai. Įsitaisome autobuse ir po kelių akimirkų jauniausia dalyvė nugrimzta pasakoti savo įspūdžius sapnų fėjoms.
Taigi kokios mintys po dienos Birštone? Tai jaukus kurortinis miestelis įsispraudęs tarp Nemuno kilpų, skirtas ramiam vyresnių poilsiui, bei turintis daug aktyvių pramogų mažiesiems. Dviračių takai daugeliu atveju puikūs, atstumai nėra dideli ir įveikiami visų amžiaus grupių dviratininkams. Tiesa, mieste kai kur takai galėtų būti labiau atskirti nuo automobilių transporto ar bent jau tai zonai suteikta gyvenamosios zonos statusas. Ne visur dar sutvarkyti šalitgaviai, parkuose esantys pėsčiųjų ir dviratininkų takai gali būti kiek siauroki, jei poilsiautojų gausu, tačiau daug nuorodų į lankytinus objektus. Žvėrinčiaus takas be konkurencijos vertas pagyrų. Kaip didžiausią minusą įžvelgtume, kad pastačius apžvalgos bokštą, kuris nuskambėjo ir žinomiausias visoje Lietuvoje, bet atrodo, kad pačio Birštono nuorodose pėstiesiems bei dviratininkams, jis neegzistuoja.
Labai šaunu, kad yra atskira programėlė Birštonas, kur rasite praktiškai visą informaciją apie lankytinas vietas, veiklas, elektroninius žemėlapius analogiškai visą inofrmaciją rasite ir tinklapyje https://www.visitbirstonas.lt .
Jei norite daugiau paminkliti kojas, rekomenduojame maršrutą Didžioji Nemuno kilpa dviračiu ( 46 km, tiesa, daugiau nei pusė maršruto – neasfaltuotais keliais ir miško takais).
Mūsų maršruto vaizdo įrašą rasite paspaudę čia.
Birštonas puiki vieta praleisti dieną su šeima, kuriame galite atrasti ir gamtos perlų (pvz. Velniabliūdžio pelkę) ar praleisti ragaujant mineralinį vandenį, o gal tiesiog stebėti kaip jūsų vaikai dūksta žaidimų aikštelėse. Parkavimas centrinėje miesto dalyje sudėtingas, tad patogiausia būtų atvykti atobusu (1 valanda nuo Kauno ir 2 valandos nuo Vilniaus), kad nereiktų sukti galvos. Ir būtinai prigriebkit dviračius.
Maršrutas parengtas bendradarbiaujant su: www.kautra.lt bei www.autobusubilietai.lt
