Yra šalių, kurios nenustoja stebinti. Atrodo kur jau kur, bet Čekijoje tiek kartų būta, tiek kartų pravažiuota, tačiau šioje kelionėje ji pasirodė visai kitokiu apdaru. Taip, kaip ir galima tikėtis, čia netrūko pilių lyg iš pasakų, bet atrasti tiek daug aktyvių pramogų šeimai, – buvo netikėta. Tad jei ieškote krypties, galbūt šis pasakojimas padės apsispręsti kur link traukti.
Pirma diena.
Tačiau apie viską iš pradžių. Kiek paslaptingai skambantis regionas Čekijoje- Pietų Bohemija.
Kelionės pradžia České Budějovice (lietuviškai Česke Budejovicai) , neoficialiai tituluojama šio regiono sostine. Čia verdamas ne tik Budvar alus (Budweiser), bet ir gimsta kiekvieno dailininko (ir ne tik) čiupinėti KOH-I-NOOR pieštukai.
Einame į kompaktišką senamiestį, kur pakeliui galima pamatyti dar praėjusio 6-to dešimtmečio co-living pavyzdžių. Namas, ant kurio stogo buvo kavinė, o butai su bendra virtuve, tačiau pirmame aukšte buvo valgykla, kad nereikėtų gaminti namie. Istorija nieko neprimena? Jei atmestume sovietinių laikų architektūrą ir žodį „bendrabutis” pakeistume, gautume šių dienų co-living.
Tačiau pats metas pasivaikščioti gatvelėmis, kurios mena senesnius laikus. O šiose gatvelėse neįprastai daug dviratininkų. Dar nei viename mieste Čekijoje neteko tiek matyti minančiųjų pedalus.
Atrodo žingsniuoji niekuo neišsiskiriančia gatvele, o iš ties dar XIX a. pradžioje ja driekėsi geležinkelio bėgiai, jungiantys České Budějovice ir Linco miestą Austrijoje (apie 130 km). Įdomu tai, kad garvežio vaidmenį čia atlikdavo arkliai. Ir tik vėliau buvo pakeisti mechaniniais ir mums pažįstamais garvežiais.
Arba niekada nepagalvotum, kad masyvioje banko sienoje padarytos specialios dėžės „įnešti“ grynuosius, kai banko kortelės dar tebuvo vystyklų amžiuje. Ir ši sistema veikė dar visai nesenai. Baigei darbą vakare- atnešei, atsirakinai specialiu raktu ir įnešei į banką pinigus.
Iš kitos pusės, nežinia kodėl į České Budějovice dar nesuvažiuoja viso pasaulio moksleiviai ir studentai laikantys egzaminus. Juk čia, greta bažnyčios yra ypatinga vieta. Pasirodo užtenka patrinti kaukolę po skulptūra ir tau pasiseks egzamine. Gal todėl kaukolė jau pakeitė spalvą nuo trynimo. O kas belieka, jei egzaminas užklupo netikėtai…
Centrinė aikštėje, kaip jau įprasta Čekijoje, rasite automobilių stovėjimo aikštelę, bet ir spalvingus namus, supančius aikštę ir miesto rotušę.
Pabandėme paklysti senamiestyje, nors ir piešiniais bei architektūriniais elementais namai gatvelėse bandė paklaidinti- vis tik nepavyko. Visai greta centro aptikome didelį miesto parką. Taigi, jei norite pajusti čekišką dvasią, tikrai nebūtina rinktis didelį miestą. Kuo puikiausiai galite tai galite padaryti ir mažesniuose miesteliuose.
Antra diena.
Tyrinėti České Budějovice apylinkes renkamės vietos gyventojų mėgstamą transporto priemonę- dviratį. Tiesa, kiek patobulintą, elektriniu varikliu, jei kartais savo jėgų neužtektų.
Dviračių takas driekiasi Vltava (Vltavà) upės pakrante, landšaftas lygus, tad užtenka ir savo kojų, kad skrietum puikiai prižiūrėtu taku. Pakrantėse įrengti ne tik paplūdimiai, bet ir prieplaukos, tad vasarą čia verda gyvenimas, pradedant maudynių mėgėjais ir baigiant tais, kuriems laivai yra visas gyvenimas.
Vltava (Vltavà) yra ilgiausia Čekijos upė (433 km), prasidedanti netoli Česke Bujodovice ir tekanti pro Prahą. Įteka į Elbę.
Nors dviračius miname gegužės mėnesį, taku skrieja ne tik dviratinkai, bet ir mamos, bei tėčiai su riedučiais ir vaikų vežimėliais. Pakeliui aptinkame tikrą vandens sporto mėgėjų rojų.
Įdomu, kad laivų šiame regione registruota virš 10000. Tiems kas nori išsinuomoti laivą – iki 5 AJ varikliui jokių pažymėjimų nereikia. Tiesa,kaip naudotis šliuzais vis tik reiktų žinoti.
Jei norite išmėginti bei pasitreniruoti irkluoti pripučiamą plaustą (raftingą) ar plaukimą baidarėmis kalnų upe, o gal upių surfingą- čia ta vieta. Dirbtinai sudarytos sąlygos treniruotis ne tik profesonalams. Greta įsikūręs ir kempingas, kuriame galima išsinuomoti įrangą, bei susirasti instruktorius. Tiesa, reikia žiūrėti į kalendorių, nes vyksta daug varžybų. Įdomu buvo stebėti, kad greta profesionalų čia pat su upių stichija mokosi susidoroti ir moksleiviai, kuriems tai kūno kultūros pamokos. Net pavydu pasidarė. Jei ekstremalūs išbandymai ne prie širdies, galima pasirinkti ir plaukimą upėmis baidarėmis. Daugiau informacijos čia, o platų pasirinkimą įrangos nuomai aktyvioms pramogoms rasite čia. Nusprendę praplaukti baidarėmis Vltavos upe kiek ilgėliau- gali išsinuomoti labiausiai tinkančią vandens transporto priemonę su parvežimu.
Nusiteikite, kad nemažai tinklapių ar informacinių stendų gali būti tik čekų kalba, bet panaudojus Google lens programėlę problema išsisprendžia.
Tačiau metas traukti tolyn, kur tolumoje jau matosi pilis lyg iš pasakų – Hluboká nad Vltavou. Iš ties nuo České Budějovice iki pilies tik 8 kilometrai lygiu dviračiu taku, tad tikrai įveikiama visiems. Pakeliui, be vandens sporto atrakcijų, dar galima rasti tvenkinių pažvejoti ar lipynių bei pramogų parką. Tad kelionė gali ir kiek prailgti, tačiau tikrai nebus nuobodi.
Ant aukštokos kalvos balti Hluboka pilies kuorai jau iš tolo žadina vaizduotę. Papūškuojame aukštyn ir mes. Jei kada, skaitydami pasakas bandėte įsivaizduoti kokia turėtų būti pilis, tai ši turbūt bus arčiausiai jūsų vaizduotės vaisiaus.
Galbūt todėl sodas prieš pilį nutūptas fotografų bei asmenukių darytojų.
Ar verta užsukti į pilį? Taip, jei mėgstate istorijas ir pamatyti kaip keitėsi pilis stovėdama nuo baroko iki šių laikų. Mes dar ir į bokštą užsikabarojome, kad pasidairyti po apylinkes.
Hluboka pilį iš České Budějovice galima pasiekti ir keltu arba parplaukti su dviračiais, jei pavargote minti.
Ką dar galima pamatyti apylinkėse bei maršrutus padės informaciniai bukletai, kurios rasite čia.
Tačiau mūsų žirgai ant dviejų ratų kiek nerimsta. Laikas sukti pedalus. Dviračių takas vis labiau vingiuoja nenutoldamas nuo upės, atsiranda statesnių įkalnių bei nuolydžių, kurie kalnų dviračių sportą mėgstantantiems tikrai bus nesudėtingi.
Kiek pavažiavus stojame išmėginti kopimą uolomis arba geriau žinomą kaip via ferrata. Stačiame upės krante, virš vandens įrentos kelios trasos: dvi B (150 m bei 170 m) ir viena C/D ( 400 m) sudėtingumo pagal austrišką klasifikaciją.
Nuotraukoje ir Nenamisėdų atstovas bando nežūti įveikdamas uolas.
Jei dar niekada nebandėte, tai pasirinkus paprasčiausią ir trumpiausią trasą turėtų pavykti, o įspūdžių pasisemsit iki soties. Juolab, kad važiuodami dviračiu, pakeliui galite išsinuomoti ir reikalingą įrangą (vietoje nėra tokio galimybės). Daugiau informacijos rasite čia.
Pasimankštinom šiek tiek. Aišku, kitą dieną sužinojom, kad turim raumenų ten, kur net nepagalvotum. Nors pasivaikčiojimas uolomis labai patiko, bet mūsų kelionė juk dar nesibaigė.
Kiek pamynus- ir mūsų tikslas Purkarec, kur dviračius paliekame nuomos kompanijai, o patys per vakarėjančią Čekiją švilpiame automobiliu iki vieno iš UNESCO saugomų objektų .
Holašovice kaimelis žymus tuo, kad čia XVIII- XIX a. namai pastatyti folk (arba kaimo) baroko stiliumi. 23 namukai, kurių fasadai puošiami ornamentais ir ryškiomis spalvomis, sukuria labai žavią ir žaismingą aplinką. Vasaros dienomis gali būti nemažai turistų.
Holašovice yra senovinis kaimas, esantis Čekijos Respublikos pietvakariuose, netoli miesto České Budějovice. Tai yra vienas iš geriausiai išlikusių ir geriausiai išsaugotų viduramžių kaimų Europoje. 1998 m. Holašovice buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl savo unikalios architektūros ir kultūrinės vertės.
Pasisekė mums ir tuo, kad ne tik pasivaikščiojome, bet ir patys pamėginome iškepti tradicinius sausainius. Aišku, juokinga buvo žiūrėti kaip meistrės rankose atpjautas, lygiai 10 gramų tešlos gabaliukas tapdavo tobulais rutuliukais, o mūsų…kaip čia pasakius, rezultatas ne itin.
Kulinarinis atradinimas. Bramborák (liet. bramborakas). Mėgstate bulvinius blynus? Šis patiekalas jums patiks. Gausite ne kaip įprastai daug blynų, o vieną didelį ir gerai apskrudusį.
Trečia diena.
Ši diena skirta vienam iš ryškiausių Čekijos miestų- Česky Krumlov. Miestas įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą, o senamiestis apjuostas Vltavos upės vingiais. Jau nuo pirmų žingsnių jaučiasi, kad čia turistų traukos centras.
Kaip ir ne kartą minėjo patys vietiniai, geriasias laikas atvykti čia pavasarį arba rudenį, nes kompaktiškas senamiestis vasaros metu sunkiai talpina 2 mln. lankytojų.
O pažintį miestu pradedame nuo miesto fotografo Josefo Seidel atelje. Savo fotografijose pastarasis ne tik įamžino miestelėnus, bet ir patį miestą ir jo šventes. Išlikę apie 5000 negatyvų, kuriuose tiek pat akimirkų iš to meto gyvenimo. Na ir žinoma, čia galima įsiamžinti su to meto apranga, ką mes ir padarėme. Keista į save žvelgti apsirėdžius lyg miestiečiui iš praeito šimtmečio.
Metas leistis į vieną iš labiausiai intriguojančių ir iš tolo matomą Česky Krumlov pilį. Antra pagal dydį Čekijoje (pirmoji, kaip ir priklauso, stovi Prahoje).
Prie pilies gyvena dvi rudosios meškos, tačiau asmeniškai mums toks gyvūnų egzistavimas nesukėlė pozityvių minčių, nors čekams šios meškos yra filmų įžymybės, mylimos ir lepinamos.
Pilies menės atspindi kaip keitėsi mados ir kambariai per visą pilies egzistavimo laikotarpį. Dar bandėme suskaičiuoti kiek prieš tai čia gyvenusių meškų kailių patiesta, bet galiausiai pametėme skaičių.
Mūsų ekskursija nebuvo visai standartinė ir turėjome galimybę kiek nuklysti nuo įprasto maršruto ir bent akies krašteliu pažvelgti į Krumlov baroko teatro sceną. Scenos valdymo mechanizmai, specialūs efektai bei aplinka išlikusi nuo baroko laikų ir dar šiandien tebenaudojama. Tad įpūdis – vau. Kelis kartus per metus čia rodomi spektakliai.
Pasaulyje yra išlikę ir veikia tik du tokie baroko laikotarpio teatrai- tai Česky Krumlov ir Drottningholm Švedijoje.
Po žvalgymosi po pilį pats laikas kiek paklaidžioti spalvingomis gatvelėmis. Paklysti čia taip pat sudėtinga, nes vis atsidursite vingiuojančios upės krantinėse, o jei sugalvosite prisėsti, kad ir pačioje gražiausiauje vietoje- kavos kaina jūsų neišgąsdins.
Dažnam, keliaujančiam su vaikais, būna akimirkų kai jaunųjų atžalų nedomina pilys ar gražūs vaizdai. O gal oras nepalankus pasivaikščiojimui? Galima užsukti į 3 plus galeriją . Va čia tai galima atrasti ir išbandyti veiklų: nuo persirengimo karaliais bei vienuoliais, iki kvapnaus aliejaus ar druskos gamybos, o kur dar alchemiko urvas ir žaidimų kambarys? Puiki vieta leisti atrasti pasaulį vaikams, o tėvams kiek atsikvėpti.
Tačiau dairytis galima ne tik nuo kranto, bet ir nuo upės. Ir tikrai, upe vienas po kito plaukia pripučiami plaustai ar baidarės , o mes išbandome kiek senovinį plaukimo būdą- mediniais plaustais. Jau pritaikytais lepiems turistams, kur išplaukiant surenkami užsakymai gėrimui, o praplaukus pirmą slenkstį tau į rankas įteikiamas bokalas ar vyno taurė.
Sielininkystė buvo vienas iš populiariusių medienos transportavimo būdų, kurį vėliau nukonkuravo traukiniai. Kelių šimtų metrų ilgio sieliai, valdomi iki 8 žmonių „įgulos” narių, buvo plukdomi į Prahą, o kartais net iki Elbės pakrantėje esančio Hamburgo. Geras sielininkas per sezoną galėdavo nuplukdyti 20-25 sielių konvojus.
Vltavos upė yra iškrėtusi ir nemažai eibių, 2002 metais vanduo buvo pakilę tiek, kad šiandien žvelgiant į lygio žymas sunku ir įsivaizduoti. Pažymėtas potvynio lygio ribas galima rasti ant namų sienų, kur gidas rodo iki kiek buvo patvinusi upė.
Miestas nuo vandens atsiveria kiek kitokiais rakursais, o pakrantės nusėtos žmonėmis. Beje, krantinės akmenyse yra pasislėpęs akmeninis portretas. Jei vanduo pasiekia jo nosį- lauk potvynio.
Atvykstant automobiliu, rekomenduotina susirasti automobilių stovėjimo aikšteles iš anksto .
Česky Krumlov, be abejonės, vienas iš tų miestų, kurį verta aplankyti ir ne tik dieną. Nakties metu irgi galima plaukti plaustais besigėrint apšviesto miesto vaizdais. Vasarą turistų srautai nemaži, tad vertėtų rinktis kiek ramesnius turizmo požūriu laikus jei nesinori plaukti minioje.
Ketvirta diena
Kad jau aktyviomis pramogomis šį kartą Čekija maloniai nustebino, tai kelionės pabaigai užsukome į aktyvių pramogų centrą Pietų bohemijoje- Lipno. Jei žiemą čia renkasi žiemos sporto mėgėjai, tai šiltuoju metų laiku- aktyvių pramogų gerbėjai.
Keltuvais ar pėsčiomis galima užkopti į kalvos viršūnę, kur viršūnėje stūkso išsiskiriantis medinis apžvalgos bokštas. Svarbu ir tai, kad jis įveikiamas visiems, tiek mažiesiems, tiek dideliems ar turintiems judėjimo negalią.
Užilipti į bokštą tai užlipti, bet žemyn nusileisti čiuožiant- adrenalino pliūpsnis garantuotas.
Tiems kas mėgsta kalnų dviračių sportą- taip pat ras kalnų trasas, o tie kurie norėtų kiek ramiau nuvažiuoti- galima griebti paspirtukus. Šią atrakciją išbandėme ir mes, lėkti į pakalnę vingiuotu miško takeliu tikrai smagu. Jei norite rimtesnių kalnų dviračių išbandymų Šumava kalnuose informacijos rasite daugiau čia.
Tačiau nuotykiai nesibaigia: lipynės, baseinai, pasiplaukiojimai ežere. Pramogų tiek, kad sunku net išvardinti. Jei aktyvus laisvalaikis jums prie širdies – leiskitės į nuotykius. Po pramogų rasite ir vietų kur užkąsti ar pasimėgauti šefų iš Prahos patiekalais restorane. Apsistoti galima viešbutyje, nameliuose ar kempinge ant ežero kranto. Pats ežeras yra net 40 kilometrų ilgio, todėl pakrantės tikrai nepritūks.
Lipno bent porą dienų skirti atradimams gamtoje- tinkamas variantas.
Vis tik jei dar norėtumėte pamatyti ir kultūrinę Čekijos pusę, netoliese yra Vyšší Brod vienuolynas su fantastišką akustiką turinčia bažnyčia ir biblioteka, kurioje saugoma virš 10000 vertybių. Tiesa, vienuolynas uždaras, tad dėl ekskursijos reiktų tartis iš anksto, o patekti į bažnyčią galima tik pamaldų metu (kiekvieną darbo dieną 18 val.) Deja, viduje fotografuoti draudžiama.
Kelionė po Pietų Bohemiją nustebino savo aktyvių pramogų gausa bei fantastiško grožio pilimis. Maršrutas puikiai tinka kelionei su šeima, tačiau patiks ir istorijos mėgėjams ar aktyvaus laisvalaikio fanams. Tikrai dar daug pramogų bei lankytinų objektų liko neišbandytų bei nepamatytų.
Tai kita jūsų kelionė į Čekiją?
Kelionė vyko bendradarbiaujant su Czech Tourism ir Pietų Bohemijos turizmo asociacija.
