Jei artėja gimtadienis ir jūsų kraujyje pulsuoja aistra keliauti, o miesto kamščių gaudesyje girdi tolimų šalių vėjų šnabždesį. Kaip geriausia būtų pasitikti šventę? Žinoma, jog kelionėje, kurioje atrastum kažką naujo. Tad ir pasirinkome keliavimo būdą, kuris jaunesniąjai mūsų komandos daliai dar nebuvo patirtas. Trumpą kelionę keltu Ryga- Stokholmas.
Vilnių palikome su saulės žybsniais bei viltimi, kad dar turėsime laiko trumpam pasivaikščiojimui po Rygą. Tačiau nuo Panevėžio lietaus debesys užtraukia horizontą ir viltis į miltus galutinai sumala latvio skambutis iš Rygos, perspėjantis, kad reikėtų vengti žemų vietų po tiltais ir panašiai. Po stiprių liūčių skęsta ne tik Vilnius, bet ir Ryga.
Lydimi nepertraukiamo lietaus ir vėjo šuorų atsisveikiname su Rygos uostu ir keltu „Isabelle“ plaukiame Švedijos link. Bangos periodiškai užpila restorano langus ir laivas gerokai siūbuoja, tačiau audra tik suteikia žavesio kelionei. Tą žavesį dar labiau sustiprina, kai pažadintas kaimynų, pažvelgiau per kajutės langą. Prasilenkinėjome su keltu, grįžtančiu į Rygą. Ryškiai apšviestas, spindintis ir vienišas keltas apsuptas audrų bangų kadrilio.
Ryte pasveikina blankūs saulės šypsniai pro debesų šydą ir abiejų laivo bortų pusėse pabarstytos Stokholmo archipelago salos. Šie vaizdai niekada neatsibosta ir kiekvieną kartą atrandi kažką naujo, šiek tiek magiško.
Stokholmo uoste bandome susigaudyti transporte. Ką pasirinkti: taksi mums penkiems 50 EUR ar 22 EUR miesto autobusu iki Stokholmo rotušės (Stockholm City Hall)? Atsakymas ateina pats, gruzino pavidalu, kuris mus sutinka pametėti iki rotušės už 25 EUR. Prasidėjus kelionei, kainą pabando pakelti iki 30 EUR, tačiau nepavyksta. Draugiškumas aptirpsta, bet smalsumas nugali tų neuždirbtų eurų skonį. “O kodėl jūs važiuojate į City Hall, o ne kaip visi į tą muziejų?”. Kaip vieną iš argumentų pasakau apie Nobelio premijų teikimo ceremoniją, šiek tiek pamąstęs sako: “ du metus gyvenu ir pirmą sykį girdžiu”. Taip ir išsiskiriame, sutarę, kad paskambinsiu jei reikės. Eksursija po Stokholmo Rotušę, kurioje galite susituokti visi norintys (tereikia rezervuoti datą bei laiką prieš pusę metų ir susimokėti 50 EUR, o ceremonija užtruks nuo 1 iki 3 minučių). Garsioji Mėlynoji salė spindinti raudonomis sienų plytomis ir marmuro grindimis, su polėkiu ir skandinavišku pragmatiškumu išskobtais laiptais (šiandieniniams projektuotojams ir architektams tikrai praverstų pasiklausyti istorijos kodėl tie laiptai tokie patogūs). Auksinė salė ne tik panardina į tą 18 milijonų mozaikos dalelių švelnų aukso spindesį, bet ir papasakoja istorinius Švedijos faktus bei atskleidžia dizainerių praskaičiavimus.
Mūsų kelias pėsčiomis driekiasi per Stokholmą į Vasa muziejų (Vasamuseet), kur galima pamatyti be abejonės jau simboliu tapusį Vasa XVII a. laivą, kuris nuskendo įveikęs kelis kilometrus. Iškeltas 1961 metais, rekonstruotas ir eksponuojamas. Pažymėtina, kad 95% detalių yra originalios bei darbai tebevyksta ir dabar. Dirbančius archeologus galima ir pakalbinti bei stebėti jų darbą gyvai (platesnė informacija: Vaza muziejaus puslapis lietuvių kalba ). Muziejaus ekspozicija tikrai patiks ir mažiems ir vyresniems.
Uber vairuotojas pargabena mus į laivą (23 EUR) ir mes atsisveikiname su Stokholmu. Buvo per mažai, kad pamatyti daugiau. Tačiau tikiu, kad tiems komandos nariams, kurie čia buvo pirmą kartą, Stokholmas žybtelėjo savo miesto aura ir sielas sujungė savo tiltais ir Šiaurės Veneciją dar aplankysime.
Ryga pasitinka skaisčiai žydru dangumi ir nepraleidžiame progos bent valandėlę pasisukioti jos senamiesčio gatvelėmis.
