DVIRAČIAIS PO ANYKŠČIUS

Kiekviena istorija turi savo pradžią. Mūsų kelionės istorija prasideda modernioje Kauno stotyje, kuri labiau primena oro uostą, kur tikrai pagalvota apie keleivius. Tiesą sakant, šiek tiek nerimavome ar viskas pavyks, nes pirmą sykį išsiruošėme keliauti dviračiais su… autobusu. Tačiau buvo lengviau nei manėme.

Bilietus pirkome internetu www.autobusubilietai.lt, pasirinkome rodyti maršrutus su dviračių laikikliais.

Mažas patarimas, pirkite ir grįžimo bilietą iš karto, kad vėliau nebūtų problemų su dviračių laikiklių vietomis.

Žinoma, kažkiek užtrukome, kol susidėliojome kiek maždaug  užtruksime mindami pedalus, tad čia taip pat reikia šiek tiek planavimo.

Nerimą ar tikrai galėsime gabentis dviračius išsklaidė informacija tablo, kur aiškiai buvo pažymėta, kad maršrutu važiuojantis autobusas bus draugiškas dviratininakams bei aprūpintas WiFi interneto ryšiu (pastarasis beje visai nestreikavo).

Autobuso vairuotojas, užmetęs akį į dviračius iškart atspėja kur traukiame:

– Į Anykščius?!

Kelionė neprailgsta ir mus pasitinka nedidelė Anykščių autobusų stotis. Atvykus į miestą, pradžioje visada būna kiek neaišku, kur eiti, kur pradėti, kur pasukti. Šiuo požiūriu Anykščiai labai dėkingas miestelis keliautojui. Nereikia daug sukti galvos- greta autobusų stoties teka Šventoji, o jos kairiąjame krante driekiasi pagrindinės dviračių trasos.

Jei suabejosite, kuris krantas kairysis, tai upės krantų pusės nustatomos žiūrint pasroviui.

Jei planuosite važiuoti „siauruku“, jums nuo autobusų stoties reiks pereiti gatvę ir važiuoti Gegužės gatve. Kol kas siaurukas nerieda, todėl mes šios pramogos neišbandėme. Svarbu paminėti, stotyje nėra atskiros vietos palikti dviračiams, tad teks tartis su stoties darbuotojais, kad užmestų akį į jūsų turtą.

O mes kertame tiltą ir jau galime rinktis maršrutą. Taigi, pasukę nuo tilto paupiu į kairę,  kilsite prieš srovę ir dviračiu taku pasieksite šalia Anykčių, Niūronyse, esantį Arklio muziejų. Jei suksite į dešinę, pasroviui- Lajų takas su pūpsančiu Puntuku. Na, o jei tiesiai per miesto centrą- jūsų laukia Kalitos kalno pramogos arba J.Biliūno kapas „Laimės žiburys“.

Maršrutas Anykščių centras – Niūronys.

Sukame į kairę pro restoraną ant Šventosios upės – „Basis Basi“, Arklio muziejaus link. Kelias vingiuoja šalia upės, jame daug suolelių poilsiui ar paiškylavimui. Stabtelime miesto paplūdymyje, kur upę kerta siaurojo geležinkelio tiltas. Užmeskite akį į tvarkaraštį , kad galėtumėte pamatyt ne tik tiltą, bet ir juo sunkiai pūškuojantį siauruką. Na, o mes tolyn puikiai įrengtu taku. Tilteliai, apžvalgos aikštelės ir šaltinis, trykštantis beveik ant tako, tad pasipildome vandens atsargas ir tolyn.

Beje, ties šaltiniu galite pasukti dviračiu taku tolyn nuo upės jei norite privažiuoti „Laimės žiburį“ negrįždami į miesto centrą.

Pavažiavus tolyn link Arklio muziejaus, dviračių takas nutolsta nuo upės  ir prisišlieja prie automobilių kelio. Išties, jei jūsų tikslas lengvai pavažinėti- galite apsukti savo dviratį atgal į miestą ties riboženkliu, nes dviračių takas vingiuojantis už Anykščių miesto ribos ir bėga pakele, įneria į miškelius.

Tolumoje jau pasirodo ir žirgynas, bei ant kalnelio įsikūręs Arklio muziejus.  Muziejuje, kuris panašus į mini Rumšiškes, veiklos yra 1-2 valandoms, priklausomai nuo to, kiek įsitrauki į veiklas. Juk ne visur gali pamatyt kaip audžiamos anklodės senosiomis audimo staklėmis, kokias paslaptis gali papasakoti kalvis ar iš vidaus panagrinėti kaip atrodė senoji aukštaičių troba.

Neatsiejama muziejaus dalis – darbuotojų šiltumas ir pasakojamos istorijos. Susiraskite ponią Danutę, kuri būdama aistringa keliautoja pėsčiomis mums ne tik apie eksponatus, bet ir apie apylinkes papasakojo. Jei niekada nesedėjote balne – šią spragą taip pat galima ištaisyti, tiesa gali tekti kiek luktelti, nes mažųjų jojikų būna eilutė. Kur dar žaidimų aikštelės vaikams?

O jei dar turite laiko bei jėgų – pavažiuokite tiesiai apie 2 kilometrus (žvyrkeliu) iki Vario upelio atodangos. O upelis, ne veltui tokį vardą gavęs- akmenys vagoje ryškios vario spalvos (tiesa, tik pavasarį ir vasaros pradžioje). Jei išalksite- šalia užeiga „Pasagėlė“. Mes kiek užkandome tiesiog prisėdę ant suoliuko, pailsėję pamojuojame Arklio muziejui ir atgal. Nuo Anykščių iki jo yra apie 8 kilometrus į vieną pusę.

Viso maršruto ilgis 16 kilometrų. Kelyje pirmyn-atgal užtruksite apie 2 valandas bei dar pridėkite laiką pramogoms. Sudėtingumas: lengvas. Tik dviračiams ir pėstiesiems skirtas takas.

Jei esate ekstremalas ir kilometrų mažoka, yra galimybė tolyn nuo Arklio muziejaus Žirgo taku apvažiuoti kiek didesnį ratą, apie 12 kilometrų žvyrkeliu bei miško keliuku, dalis maršruto vinguriuos paupiu.

Maršrutas Anykščių centras – Lajų takas ir Karalienės liūnas.

Kelias atgal neprailgsta ir mes vėl prie tilto Anykščių centre. Šį kartą jau leidžiamės pasroviui kairiuoju krantu Lajų tako link. Take be suoliukų, rasite ir unikalų stebėjimo bokštelį.

Jei pavargote ar nusprendėte išsimaudyti, tą galite padaryti privažiavę Anykščių miesto kempingą „Po žvaigždėmis“. Čia įrengta maudymosi vieta bei žaidimų aikštelės vaikams, o jei netyčia turite ir riedlentę ant nugaros- rasite ir tam skirtą vietą.

Kiek pavažiavę be poilsio vietų Šventosios vingiuose trumpam stabtelime prie Dainuvos nuotykių slėnio (jei turite laiko ir noro- galite ne tik praeiti įvairaus sudėtinguo trąsomis, bet ir išbandyti net skrydį per Šventosios upę), o jei sukaitote – čia taip pat įrengta maudynių vieta, užkandžių ir kavos restoranėlis, o patogūs suoliukai kviečia ištiesti pavargusias kojas.

Kiek pailsėjome, atsigaivinome ir toliau vingiuojančiu taku, kuris atsiremia į …. laiptus. Dviračius tenka užsivesti į slėnio viršūne bei pro Anykščių SPA besidriekiančiu taku sukame Lajų tako link.

Pravažiavę SPA privažiuosite sankryžą. Reikalingas kelias pažymėtas „plytos“ ženklu su užrašu „Išskyrus traukinuką“. Vasaros metu iš centro čia dunda tursitus vežiojantis elektrinis traukinukas – būkite atsargūs. Šis takas – vienas pirmųjų dviračių takų Anykščiuose, senai senai priklausęs ir automobiliams, tačiau šiandien tai pėsčiųjų ir dviratininkų valdos.

Riedame nedideliais kalniukais, pakalnėmis, kol prieš akis atsiveria Lajų tako bokštas. Jei planuojate praeiti Lajų taku, dviračius rekomenduotume prirakinti čia. Pravažiavus pro kavines Puntuko link, laipteliais pakylame iki Lajų tako pradžios.

Priešais automobilų aištelę įrengtos pikniko vietos, o dalis jų pasislėpusių ant pačios Šventosios kranto greta naujo tilto per upę. Dviračius titu persivedame į kitą pusę, kur nutiestas dar naujumu kvepiantis, tik šiemet atidarytas naujas dviračių takas Karalienės liūno link.

Važiuot vienas malonumas, bet likus keliems šimtams metrų iki liūno dviračius tenka užsistumti į kalną. O tada laipteliais (neskaičiavome, bet jų nemažai) žemyn pasidaryti po liūną. Šiek tiek suvargome 😀

Šioje vietoje yra galimybė grįžti į Anykščius dešiniuoju taku, tačiau ši trasa dar nėra įrengta tad bus žvyrkelio bei miško tako. Mes sukamės atgal ir grįžtame iki miesto ribos tuo pačiu keliu, o tada galima rinktis važiavimą iki stoties miesto gatvėmis arba važiuoti paupiu.

Maršruto ilgis:  apie 12 km. Užtruksite apie 2 valandas pirmyn atgal. Pridėkite dar 1-1,5 val Medžių lajų takui, Karalienės liūnui. Sudėtingumas: lengvas. Tik dviračiams ir pėstiesiems skirtas takas.

Jei šis maršrutas jums atrodo per trumpas ir nuobodus, galite atvažiavę nuo miesto centro paupiu ties Dainuvos nuotykių slėniu pakilti į kalną, pro kapinaites šiek tiek grįžti, pasiekus žiedą pamatysite nuorodą „Medžių lajų takas 10 km”. Šis maršrutas driekiasi automobilių keliu, pro Labirintų parką, apverstą namą, į Lajų taką atvažiuosite iš kitos pusės, o grįžti galėsite jau minėtu dviračių taku per patį Anykščių šilelį iki miesto.

Maršrutas Anykščių centras- Laimės žiburys, vasaros rogutės bei pramogos mieste.

Riedame tiltu link centrinės aikštės, kurioje priešai prekybos centrą „Maxima“ sukame į dešinę ir Šaltupio gatve kiek pavažiavę užsukame į Anykščių turizmo informacijos centrą . Centras nedirba savaitgaliais, tačiau prie durų įrengti stendai su veiklų lankstinukais bei žemėlapiais, kurie gali praversti.

Centre, Dariaus ir Girėno gatve palei Anykščių vyno gamyklą važiuojame ieškoti „Laimės žiburio“.

Ši gatvė eina lygiagrečiai centrinei gatvei, bet ženkliai mažiau pėsčiųjų ir automobilių (dviračių tako nei centrinėje, nei šioje gatvėje nėra), o ir galima pasigrožėti išpuoselėtais  sodeliais prie namų.

 Anykščiai nustebino, jog praktiškai visur šalitgatviuose padarytos nuovažos. Gal todėl, jog nemažai pačių anykštėnų kasdien mina pedalus.

Pavažiavus įsukame į Liudiškių gatvę (kryptis- Molėtai) ir tiesiu taikymu iki žiburio. Čia tenka susirūpinti savo transporto priemonėmis, kurios nenori važiuoti kaip iki šiol. Net sustojame pasitikrinti ar kas blogo nenutiko, bet kaip ir gyvenime, laimė pasirodo nėra lengvai pasiekiama. „Laimės žiburio“ link kyla tolygi įkalnė, kuri nepastebima sėdint ant dviračio. Keletas kalnelių ir mes vingiuojame pušyno glėbyje. Iki pat J. Biliūno kapo veda laiptai, kuriais lipant nevalia atsisukti atgalios.

Po tiek laiptelių tenka  trumpam prisėsti, užtat kaip smagu leistis miesto link nuo kalnelio su vėjeliu.

Vos nepralekiam posūkio į Kęstučio gatvę link Kalitos kalno. Žiemą čia karaliauja slidininkai ir snieglentininkai, o šviečiant vasaros saulutei čia tikras pramogų rojus didesniems ir mažesniems: vasaros rogutės, vaikiškais autodromas ir kitos pramogos. Galima gerokai užtrukti kol viską išbandysite.

Pats laikas šiek tiek ramesnei veiklai- leidžiamės žemyn upės link į centrinę gatvę ir sukame į dešinę link Menų inkubatoriaus, kuriame sutelpa visas kosmosas. Tokia savotiška pramoga, kuri tik atsidariusi buvo tokia populiari, kad  norintiems apsilankyti reikėjo ilgokai pastovėti eilėje. Ar verta? Pojūtis įdomus, tikrai patiks vaikams ir nuotraukos gražios, tačiau stebuklo nesitikėkite.

O skrandžiams senai grojant maršus (nepadėjo net įsimesti užkandžiai),  laikas sukti vairą maitinimo įstaigų kryptimi. Grįžtame centrine miesto gatve (tačiau galima važiuoti ir arčiau upės per miesto parką), kiek paklaidžioję susirandame mažą šeimyninį itališkos virtuvės restoranėlį „Penki taškai“.

Senokai planavome aplankyti ir likome sužavėti. Pats virtuvės šefas rūpinosi ar viskas gerai.

Kainos Vilniaus lygio, bet ir maistas nuostabus.

Tiesa, gavome barti iš kava prekiaujančių kaimynų už tai, kad sugebėjome dviračius priparkuoti ant gėlyčių. Na iš kur mums žinot, kad tie maži žali lapeliai, panašūs į žliūgę, šalia žydinčių gėlių  – ne piktžolės . Nuoširdžiai atsiprašome dar sykį. Stengsimės būti atidesni.

Diena jau eina į pabaigą, tad dar stabtelime prie Šv. Mato bažnyčios, kurios bokšte yra įrengta apžvalgos aiškštelė.

Čia įveikę laiptukus galite išvysti Anykščių panoramą. Mūsų kojos jau nuilsusios, tad pasirenkame pamatyti miesto vaizdą kitu rakursu.

Grįžę prie autobusų stoties dar turime šiek tiek laiko, pabandome apsukti mažą ratuką link apžvalgos aikštelės, kurią matėme įvažiuojant į Anykščius. Pasirenkame važiuoti Žvejų gatve (einančia dešiniuoju upės krantu). Paupyje matome dviračių taką, bet nerandame kaip nusileisti iki jo.

Po kelių šimtų metrų gatvė ir takas vis tik susijungia. O mūsų noro pamatyti miesto vaizdą iš naujai įrengtos apžvalgos aikštelės neatšaldo ir tai, kad dviračius tenka užsivesti stačiu taku iki pat viršaus. Nuo apžvalgos aikštelės pamojuojam Anykščiams ir neriam į pakalnę stoties link.

Kaip ir suplanuota, dviračiai jau ant autobuso. Taip gera patogiai atsisėsti, pailsinant kojas, nesukti galvos dėl vairavimo ir keliauti namų link.

Kokios išvados po mūsų kelionės? Šiandien Anykščiai- ne tik Puntukas ar vyno gamykla. Tai jaukus miestelis, kuriame pramogų atras ir mėgstantys ramybę, ir norintys aktyvesnių pramogų, puikiai tinka šeimoms. Visus lankomus objektus tikrai būtų sudėtinga sutalpinti į vieną dieną, tad reiktų arba pasirinkti kažkurį  maršrutą, kad turėtumėt užtektinai laiko skirti lankomiems objektams arba suplanuoti nakvynę. Mūsų pravažiuoti maršrutai sudaro apie 40 km (neįskaičiuojant Žirgo tako ir važiavimo į Lajų taką pro Labirintų parką ir apverstą namą).

Ko pasigedome? Mažokai nuorodų dviratininkams miesto centre, taip pat pačiame centre nėra atskirų dviračių takų, todėl geriau rinktis lygiagrečias mažesnio eismo intensyvumo gatves. Kai kur pasigedome dviračių parkavimo vietų (teko kai kam likti sargyboje, arba greit greit nubėgti, tikintis, kad grįžę rasime dviračius kaip palikę).

Kas patiko? Dviračių takai prižiūrėti ir puikiai sutvarkyti. Labai norėtųsi, kad kuo greičiau būtų nutiestas dviračių takas dešiniajame krante, sujungsiantis Karalienės liūną ir miestą. Būtų labai smagus žiedinis maršrutas.

Praktinis patarimas. Jei sugedo dviratis jums padės Taikos gatvėje, greta turgaus ir Senukų prekybos centro esanti dviračių parduotuvė, teikianti ir remonto paslaugas, dirba iki 13 val. tačiau ekstra atveju skambinkite 860785080.

Maršrutas parengtas bendradarbiaujant su: www.kautra.lt bei www.autobusubilietai.lt