Dažno keliautojo pirmuose atradimų žemėlapiuose smeigtuku būna pažymėta Čekija. Mūsų pirmosios bendros kelionės taip pat nusidriekė į šią šalį. Ne sykį pravažiuota, ne kartą aplankyta, bet iki galo dar neatrasta. Ši kelionė nebuvo į turistų minių apgultą Prahą ar sveikatingumo ištroškusių lankytojų į Karlovy Vary. Šis pasakojimas apie kelionę, kuri leido pažvelgti į Čekiją kiek kitaip, ir atrasti vietas, kurios nėra žinomos plačiai. Tai visas kelionės planas sudėliotas kelionei automobiliu. Tai kur slepiasi ta paslaptinga Čekijos dalis? Hradec Králové bei Orlické hory regionai plyti visai netoli nuo sienos su Lenkija.
Hradec Králové miestas nuo Vilniaus nutolęs apie 1000 kilometrų (nuo Prahos tik apie 100 kilometrų Lenkijos link), tad jei važiuojate į Čekijos sostinę- puiki galimybė stabtelti ir čia.
Pirma diena. Na ne visai diena, Hradec Králové pasiekiame jau sutemoms glostant miesto katedros varpinę- Baltąjį bokštą, stūgsantį pačioje centrinėje aikštėje. Kažkiek jau pamirštas jausmas, kokie jaukūs gali būti Čekijos miesteliai vakarais. Tad mantą į šoną ir trumpas pasivaikščiojimas po vakaro žiburiais pasidabinusį miestą. Nors pati centrinė miesto aikštė ir paversta automobilių stovėjimo aikštele, ji savo forma labai jau primena Vilniaus Rotušės aikštę.
Šalia katedros stovi Petroff namai, taip taip, neapsirinkate tie, kurie yra groję pianinu. Tai tas pats žmogus, kurio pavardės gamykla iki šiol gamina vienus iš geriausių pianinų.
Vos 4 kilometrai nuo centro yra Petroff pianinų gamykla bei muziejus, tad jei domitės muzikos instrumentų istorija- nepraleiskite progos. Juolab yra ir specialūs turai, skirti lankytojams po pačią gamyklą.
Šiltais, net ir darbo dienos vakarais, kavinės sklidinos lankytojų gaudesio. Dar galima pasukti į gatveles ar nusileisti į sodą, laiptais skambant paties pasirinktai melodijai.
Čia galite pasidairyti į miestą plaukdami Elbės upe… garu varomu laiveliu. Pramoga užtrunka apie vieną valandą. GPS koordinatės: 50°12’50.33″N,15°49’38.36″E kompanijos tinklapis Šios pramogos neišbandėme, bet atrakcija turėtų būti gana įdomi.
Antra diena. Trumpam stabtelime prie vienos iš didžiausių 18 amžiaus tvirtovių, pavadintų Jozeph II vardu (dar žinoma, kaip Ples tvirtovė). Ją pastatyti užtruko septynerius metus, buvo sunaudota 250 milijonų plytų. Iki šių dienų sklando legenda, kad darbų eigos patikrinti atvykęs imperatorius asmeniškai norėjo įsitikinti ar plytos ne iš aukso, nes statybų kaina buvusi itin didelė.
O toliau link sanatorijos- ligoninės Kuks. Pastatyta, kaip sanatorija, vėliau veikusi kaip ligoninė. Tačiau pastatų kompleksas labiau primena pilį, su skulptūromis, kurios atspindi gerąsias ir blogąsias žmogaus savybes.
Bet labiausiai įstrigo senoji vaistinė, primenanti scenas iš filmų apie alchemikus. O kur dar tikrų tikriausias vienaragis, puošiantis įėjimą į vaistinę?
Kaip ir pridera, greta plyti gydomųjų žolelių sodas. Čia jau kruopštus sodininko darbas labiau panašėja į vaizdus, matytus Prancūzijos Luaro pilių slėnyje.
Tiesa, lankantis šiose regionuose daug kur informacija pasiekiama tik čekų kalba, nors dauguma jaunesnių žmonių puikiai kalba angliškai.
Po istorinių paminklų pats laikas šiek tiek pakeisti profilį ir užsukti į vieną didžiausių regiono pramogų skirtų šeimai- safari.
Tai didelis kompleksas, kuris susideda iš zoologijos sodo, pramogų parko bei tikro safari. Galite savo automobiliu apvažiuoti stebėdami gyvūnus natūralioje gamtoje. Jei savo automobiliu bijosite važiuoti- galima važiuoti ir parko transportu.
Pramoga patiks ir mažiems ir dideliems. Pats zoologijos parkas dalyvauja retų gyvūnų išsaugojimo projektuose grąžinant juos į Afriką, kur natūraliai beveik išnykę. Tiesa, per metus parke apsilanko apie 650 000 lankytojų, tad savaitgaliais gali būti kiek sausakimša.
Jei mažiesiems lankytojams įspūdžių neužteks- parke yra vaikų žaidimų aikštelių. Kompleksas veikia ištisus metus, tačiau rekomenduotina lankytis vasarą, pozityvūs potyriai garantuoti.
Dienos pabaigai vyšnia ant torto tiems, kas neabejingas pilims. Užsukame į Chateau Nové Město nad Metují. Tiek kambarių, kad gali pasiklysti. Kiekvienas unikalus, su savo istorija ir piešiniais ant lubų.
Čekijoje buvo sukurtas filmas apie tai, kaip kadaise nusavintas turtas (pilys, dvarai) grąžinami teisėtiems savininkams ir kaip jiems sekasi išgyventi šiuolaikiniame pasaulyje. Šis motyvas buvo girdimas beveik visuose aplankytuose istoriniuose objektuose, nes didelės menės, kambarių gausa tikrai nėra draugiški savininkų piniginėms, ypatingai šaltuoju metų laiku.
Nakvynei apsistojame Nachod mieste, o vakarą vainikuoja alaus darykloje vykstantis sunkiosios muzikos koncertas. Beje su muzikantais keliavome panašiu maršrutu tad pusryčių metu vis susitikdavome.
Trečia diena skirta Orlické hory (informaciją apie regioną anglų kalba galima rasti čia.
Jei ieškote neatrastų vietovių ir apie jas nežino plačios masės, tai – puikus variantas. Čia veiklos ras ir aktyvaus sporto entuziastai (vasarą – žygeiviai, dviratininkai, žiemą – slidininkai), taip pat ir tie, kuriems patinka pilys bei dvarai.
Pirmas trumpas sustojimas – kariniai prieštankiniai įtvirtinimai – Pevnost dobrošov . Įdomu besidomintiems karyba, bei mėgstantiems istoriją. Statyti 4 dešimtmetyje. Mūsų lankymosi metu vyko rekonstrukcija, tačiau netrukus atvers duris, su galimybe aplankyti įtvirtinimus ne tik ant žemės, bet ir po ja. Nuo įtvirtinimų matosi senovinė trobelė 1895 m. pastatyta „rustic art nouveau”. Taip pat tolumoje galima išvysti ir aukščiausią Čekijos viršukalnę – Sniežka (1603 m).
Mūsų kelias toliau vingiuoja į miestelį DEŠTNÉ V ORLICKÝCH HORÁCH, kur įsikūręs varpų bei keramikos meistras . Jaukioje studijoje galite pamatyti ir išgirst, kaip sukuriami neatsiejami kalnų atributai- varpeliai, bei didesni varpai. Žiedžiama tik šiam kraštui būdinga keramika, o varpų gamybos paslaptys perduodamos iš kartos į kartą.
Jei nuspręsite šiame regione praleisti kelias dienas – pasiimkite anspaudukų pasą (jį rasite greta varpų meistro esančiame namelyje) kur aplankę įvairius objektus, bei surinkę 10 spaudų, gausite dovanų varpelį. Įdomu tai, jog kaimelyje gyvena 500 žmonių, tačiau vasarą gyventojų skaičius pasiekia 3500.
Pietums išbandėme, anot čekų, gan ekstremalų užkandį- tlačenka. Skambėjo baugiai, padavėjai klastingai šypsojosi (na panašiai kaip pas mus, kai svečiai užsisako vėdarų), o tas nežinomas patiekalas pasirodė besanti šaltiena, tik pateikiama su kapotais svogūnais bei acto užpilu. Padarėm įspūdį padavėjams šveisdami bei girdami, nes iš tikrųjų buvo labai skanu.
Jei norite aktyvių pramogų, yra galimybė sužaisti mini golfą, paminti kalnų ar elektrinį dviratį, o galbūt išbandyti bekelės ar kelių su danga paspirtuką, nekalbant jau apie hikinimą parengtomis trasomis.
Čia gyvenimas nenurimsta ir žiemą. Veikiančios slidinėjimo trasos (tiek kalnų, tiek lygumų slidėmis), važiavimas šunų kinkiniais. Gal jau patyrusiems slidininkams ir nebūtų daug adrenalino, bet jei norite išbandyti – čia kaip tik ta vieta. Kaip ten tas posakis – žmogus jaunas, kol yra pirmų kartų. O gal tai planas žiemos atostogoms su vaikais?
Vasaros metu tai nėra „greito” turizmo regionas, nesurinksite greit visų norimų taškų ir nepažymėsite apsilankymo varnele. Čia rasite puikių pasivaikščiojimo ar nesudėtingų kalnų dviračių trasų, pramogų vaikams (nuotykių parkų, žaidimų aikštelių). Galite išmėginti kalnų dviračių sportą, nebijodami, kad nepavyks. Skirkite bent kelias dienas aktyviam poilsiui ir apylinkių apžiūrai ne per mašinos langą!
O mes lengvu žingsneliu besigrožėdami kalnais pirmyn iki senos bažnyčios, kur stabtelime trumpam piknikui gamtoje.
Pakeliui dar surenkame kelis spaudus stenduose, kur sekama čekų pasaką (stendai tik čekų kalba, bet gal kas pasikeis 😉).
Iškylaujant akį patraukia savitarnos šaldytuvas, kur gali rasti gėrimų. Ant šaldytuvo yra kainininkas, o pinigus įdedi į šalia esančią dėžutę. Ir vėl į kelią….
Nedideliame miestelyje prie pat sienos su Lenkija – Neratov, stovi unikali XV a. bažnyčia… stikliniu stogu. Išties originali bažnyčia buvo sudeginta 1964. Iš jos beliko tik sienos. 1998 metais atvykęs kunigas sugebėjo suburti bendruomenę, ne tik uždengti bažnyčią unikaliu stogu, bet ir pasirūpinti protinę negalią turinčiais žmonėmis. Šiandien praktiškai visas miestelis pritaikytas jiems. Pastoviai gyvena apie 70 asmenų, bet vasaros metu jų būna daugiau.
Kita išskirtinė šio miestelio savybė, jog siena su Lenkija eina upės vaga. O per ją ES lėšomis nutiestas pėsčiųjų tiltas. Tai galite viena koja (o gal ir abiem) užsukti į Lenkiją.
Ne ką mažiau išskirtinė ir alaus gamykla, visai šalia tilto, kuri gėrimo gamybai naudoja…. šventą šaltinio vandenį, o ir pati gamykla priklauso bažnyčiai. Kaip juokavo aludaris, kad tai puikus duetas: žmona sekmadienį į bažnyčią, o vyras – alaus. Pastaraisiais metais gamykla tapo tokia populiari, jog nepakanka gamybinių pajėgumų. Jei vis tik apynių gėrimai ne prie širdies, ten gaminamas ir apynių limonadas.
Po tiek įspūdžių ir nueitų kilometrų norisi šiek tiek atsipūsti. Tą ir padarėme viešbutyje, na gal greičiau sveikatingumo komplekse Studanka . Šiek tiek gaivinančių srovių baseine ir saldus it kūdikio miegas garantuotas.
Ketvirta diena prasideda nuo žiupsnio istorijos ir vaizdų pusryčiams. Pirma stotelė, unikalaus eksterjero rūmai –Zámek Doudleby nad Orlicí Kaip ir daug kur, šiandieninė aristokratija susiduria su paveldėto turto išlaikymu. Kadaise nestokoję lėšų, šiuolaikiniam gyvenimui rūmai itin nepritaikyti ir nepatogūs, jų išlaikymas brangus. Tačiau itin verslus savininkas nepasiduoda, įkūrė gamtos muziejų, naminių gyvūnų mini zoologijos sodą, gamina vyną ir žinoma pats veda ekskursijas po savo dvarą. Čia galite pamatyti ir antrą pagal dydį Čekijoje esančią koklinę krosnį, didžiausia- Prahoje.
O giminės istorija iš ties spalvinga, žingsniuojant per kambarius kartais susimąstai kiek visko yra nutikę, bežiūrint į šimtmečius besidriekiančius genealoginius medžius. Ir pačiam įdomu pasidaro, o koks būtų mūsų giminės medis?
Toliau, kažkiek primenantys JAV Baltuosius rūmus Nový Zámek Kostelec Nad Orlicí . Čia taip pat galite lankytis su gidu ekskursijoje, tačiau keliasdešimt kambarių, kurių kiekviename pasakojama detali svetimos šeimos istorija gali kiek nuvarginti. Nors priklauso nuo gido.
Sustojame Častolovice rūmuose . O čia vaizdais lyg iš Italijos. Savo elegancija spindi ne tik patys rūmai, bet visa aplinka.
Vaikų džiaugsmui veikia mini zoologijos sodas, kur galima pamaitinti gyvūnus (parduodamo maisto kiekis ribojamas siekiat apsaugoti gyvūnus nuo maisto pertekliaus). O kur dar aptvaruose besiganantys elniai? Ir kaip nepaminėti, jog čia sukaupta bene 400 rožių veislių kolekcija. Po tiek įspūdžių net prisėdome ledų.
Kad rūmų nebūtų per daug, sukame į Třebechovice pod Orebem miestelį. Čia laukia tikras netikėtumas – paprasto mokytojo sukurtas mechaninis spektaklis. Visa konstrukcija stovi ant priekabos, ją galima pervežti iš vienos vietos į kitą. Šimtai judančių figūrėlių, veikiami paprastos mechanikos pasakoja Jėzaus istoriją. Kiek bežiūrėjom, niekaip nesupratom, kaip tokio dydžio objektas be elektros gali veikti. Tikrai unikalus reginys, kurio dar niekur neteko matyt.
O toliau… Užsukame į mažas Rumšiškes. Šeima kaip hobį atstato senus pastatus . Auto mėgėjai čia gali išvysti virš 40 motociklų ar automobilių (tame tarpe ir lengvąjį ir vienintelį Tatra automobilį). Atstatytas net ir vėjo malūnas. O kai kurios trobos taip primena ir mūsų gimtinės senąsias pirkias. Matyt pats laikas galvoti apie namus.
Tad atgal į ten kur ir prasidėjo mūsų kelionė- Hradec Králové.
Kitą rytą, prieš išvykstant vis tik įsiprašėme ir į Baltąjį bokštą pasižvalgyti ar tikrai centrinė aikštė panaši į Vilniaus rotušės.
Taigi, Čekiją pamatėme kiek kitokiu kampu, regionus, kurie neišlepinti užsienio turistų, kas kartais gali kiek apsunkinti kelionę, bet tuo pačiu padaryti ją nepakartojamą. Draugiški ir šilti žmonės, nuostabūs kalnų bei laukų peizažai, jaukūs miesteliai.
Hradec Kralovy bei Orlicke hory patiks tiems, kas ieško dar nematytų ar masinio turizmo neatrastų vietų (beveik visų automobilių numeriai- čekiški). Čia verta paklajoti bent keletą dienų.
Patogus įrankis kelionių planavimui- https://en.mapy.cz/
Kelionės aprašymas parengtas bendradarbiaujant su Czech Tourism .
