Ką vertėtų patikrinti ar žinoti prieš kelionę:

• Automobilio matmenys. Galbūt nereikia atsiminti jūsų automobilio ilgio ar pločio, tačiau aukštį (ypatingai jei keliaujate su stogo bagažine ar vairuojate miniveną) žinoti reikėtų, kad vėliau nereikėtų fiziškai patikrinti ar „telpate“ požeminėje aikštelėje ar tiesiog po tiltu. Daugelyje didesnių miestų požeminės aikštelės turi aukščio apribojimus.
• Degalų bako talpą bei galimą nuvažiuoti atstumą su pilnu baku arba bent apytikslį sunaudojamo kuro kiekį 100 km. Jei Lietuvoje aš dažniausiai važinėju iki kol įsižiebia kuro lemputė (o Toyotoje ji pradeda šviesti kai lieka kuro 20 km pagal kompiuterį), tai kelionėse stengiamės užsipilti kuro kai tik sustojame pasinaudoti WC, išgerti kavos ar tiesiog pailsėti. Ne visur net ir greitkeliuose degalinės išsidėsčiusios vienodu tankumu ar patogiu atstumu. Pažangesnėse šalyse greitkelyje surašoma kiek yra iki artimiausios degalinės, tačiau turbūt niekam nesinori sustoti dėl tokios priežasties. Ypatingai kuro atsargas reikia sekti kalnuose, kur galimybės pasipildyti degalų dažnai būna ribotos ne tik dėl reto degalinių tinklo, bet ir dažnai trumpesnio darbo laiko. Tai pat vertėtų nepamiršti, kad aukštikalnėse padidėja automobilių kuro sąnaudos.
• Žinoti (dar geriau ir mokėti naudotis) savo automobilio „pirmos pagalbos“ rinkinį, skirtą padėti nuleidus ratą: kur yra atsarginis ratas ar yra domkratas bei tinkamas raktas atsukti varžtus laikančius ratą. Praverstų ir flakonas WD40. Mums teko Prancūzijoje naudotis techninės pagalbos paslaugomis, kai atsarginis ratas dėl mašinos senatvės niekaip nenorėjo nusileisti iš savo vietos. Tad pravartu pasitikrinti ar viskas veikia ir yra savo vietose prieš kelionę. Jei turite remonto komplektą- pasiskaitykite kaip juo naudotis prieš kelionę, o ne tada kai jau nutikus nelaimei bandysite skaityti ir aiškintis naudojimosi instrukciją pasišviesdami telefonu lietui lyjant.  Kaip ir reikia žinoti, kad nemažai šalių draudžia stoti greitkelių ar autostradų šalikėlėse, išskyrus specialias vietas.
• Avarinis ženklas, liemenė. Privaloma turėti jei planuojate ir norite išgyventi.
• Gesintuvas. Privalomas (dar geriau didesnis nei standartinėje komplektacijoje). Visada turi būti lengvai pasiekiamas (po vairuotojo sėdyne, keleivio sėdyne arba bagažinėje neužkrautas jokiais daiktais). Kritinėje situacijoje viskas vyksta labai greitai ir tikrai nespėsite kraustyti daiktų. Tuo įsitikinome ir mes Juodkalnijoje, laimei viskas baigėsi dūmais be liepsnų. Pravartu taip pat bent pasižiūrėti į paveiksliukus kaip naudotis (taip, taip žinom, kad tikri vyrai instrukcijų neskaito).
• Pirmoji medicinos pagalba (“vaistinėlė”). Privaloma. Tačiau pasitikrinkite ką joje turite ar bent teoriškai žinote kas kam skirta. Svarbu atsiminti, kad ši vaistinėlė jokiu būdu neatstoja kelionėse reikalingos vaistinėlės (apie ją kitame patarimų bloke).
• Pasitikrinkite savo turimus automobilio (nepamirškite ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo datos) dokumentus. Jei automobilis yra registruotas ne jūsų vardu (įmonės, lizingo ar pan.) turėkite leidimą naudotis juo užsienyje. Tai gal neaktualu ES šalyse, tačiau kertant ES sienas ar už ES ribų šie dokumentai gali būti reikalingi (įvažiavimas į Baltarusiją ir Rusijos federaciją atskira tema). Rekomenduotina turėti elektronines dokumentų kopijas.
• Automobilio draudimo polisai (privalomas civilinės atsakomybės ir kasko, žalia kortelė). Patikrinkite galiojimo terminus ir kokiose šalyse galioja jūsų draudimas (pvz. geografinei Europai nepriklauso Turkija ir pan.). Jei vykstate už ES ribų- žalia kortelė privaloma (taip pat pasitikrinkite kokios šalys joje nurodytos). Turėkite draudimo kompanijų telefonų numerius, kurie skirti skambinti iš užsienio. Pasinagrinėkite savo draudimo sąlygas (pvz. ar jums priklauso techninė pagalba kelyje, pakaitinis automobilis ir pan.). Rekomenduotina turėti elektronines dokumentų kopijas.
• Prieš ilgesnę kelionę nepagalėkite keliolikos eurų, kad patikimi meistrai patikrintų automobilį autoservise. Kai kurie autorizuoti serviso centrai, turi specialias patikros programas (pvz. vykstantiems į kalnus ir pan.). Geriau keli eurai išleisti Lietuvoje nei sujaukti kelionės planai ir autoserviso paieškos svetimoje šalyje. Jei meistras sako, kad detalė ar mazgas kelionę atlaikys – keiskite, nes gal ir atlaikys važiuojant tuos kelis tūkstančius kilometrų Lietuvoje, bet ne ekstremaliomis sąlygomis kalnuose ar kepinant pietų šalių saulei. Taip nutiko ir mums, kai patikėjome meistriuko pasakymu „oi, čia dar užteks bent penkiems tūkstančiams kilometrų“, tie  tūkstančiai baigėsi remontu Juodkalnijoje.
• Įsimeskite į automobilį keletą įrankių (mobilus kompresoriukas, žnyplės, atsuktuvų rinkinys, dirželiai laidams (kitaip „zateškės“), varžčių (kitaip „chamutų“) rinkinukas, „super“ klijai ir be abejonės – kokybiška lipni juosta. Šie smulkūs įrankiai gali išgelbėti situaciją bent laikinai ir pasiekti profesionalią pagalbą. Na ir šiaip kelionėje nutinka visko kur šie įrankiai pravers.
• Pravartu pasidomėti apie šalių, į kurias trauksite kelių eismo taisyklių ypatumus. Tarkime, Austrijoje draudžiama naudoti vaizdo registratorių (bauda iki 10 000 eur), Prancūzijoje automobilyje reikia turėti alkotesterį, Bosnijoje ir Hercogovinoje privaloma turėti buksyravimo lyną ir atsargines lemputes. Daugelyje šalių šaltuoju laikotarpiu gali būti reikalingos grandinės.

Tiek  trumpų patarimų. Be abejonės, sąrašą būtų galima pildyti, keisti, bet dauguma punktų mūsų buvo išmokti keliaujant.  Saugių jums kelionių!