Kai vasara vis tik nusprendė užsukti ir pas mus į Lietuvą, bei pašildyti lietaus prigirdytą žemę rekordiniu karščiu, mes pasirinkome vieną iš vėsiausių Lietuvos upių – Ūlą. Kai kuriems mūsų komandos nariams tai buvo pirmasis plaukimas šia upe.
Tas Dzūkijos šilų bei pievų aromatas susukdavo galvas ir atlėkęs bei alsuojantis kaitra vėjelis pasiklydęs juodalksnių šakose, gaubiančių upės vagą, virsdavo svaiginančiu mišiniu užliejančiu sielą iki pat kraštų. Net ir dzūkiški varmai (bendrinėje lietuvių kalboje- akliai) pernelyg negadino puikaus plaukimo. Kiekvienas posūkis padovanodavo smagių plaukimo akimirkų, kai tenka nuspręsti pagal kurį upės krantą įveikti nusvirusį medį ar staiga atsiradusį rąstą. Sustojus pakrantėje atsipūsti – idealios sąlygos atsivėsinti net ir tiems, kam dažnai vanduo būna vėsokas.
Rudnioje tenka persinešti baidares (šuoliai su baidarėmis per užtvanką negalimi) užkąsti ir besigrožint vingiais bei saugiai dengiamiems medžių nuo karščio leidžiamės.Kelionės pabaigoje vis arčiau girdėjome griaustinį bei nieko gero nežadančius debesėlius. Jauniausi komandos nariai gavę instrukcijas, ką daryti jei užkluptų audra, iriasi pirmyn atrasdami ir išbandydami kliūčių įveikimo visas galimas variacijas.
Vis tik krantą pasiekiame saugiai ir nukritus tik keliems lašams. Mūsų baidarių ir stovyklavietės šeimininkas Olegas pademonstravo Dzūkijos keliukų slalomo galimybes, kad suspėti parvežti mus ir kitus plaukikus sausus.
Mūsų stovyklavietę Rudnioje ant Ūlos kranto palengva apsupa juodi debesys, tad kyla abejonių ar statyti palapines. Tačiau škvalas paburbėjęs ir švilpdamas vėju pasisuka Vilniaus link, anot dziedulio, sėdinčio ant suolelio prie namo. „Dabar vėl Vilnius skęs“ pranašauja jis. Mūsų komandos narys Vilniuje raportuoja, kad dziedulis neklysta, nes pila kaip iš kibiro. Kiek vėliau FB pagalba sužinome, kad Panočiuose (apie 10 km nuo mūsų) škvalas gan gausiai pabarstė nemažų krušos ledukų.
Nenuoramos juodi debesėliai aplink sukosi visą vakarą, papildami tik truputį lietaus ir tik paryčiais, kai jau sugulė gretimos kompanijos dainorėliai, vėl bandė mus išgąsdinti savo garsiu burbėjimu. Vis tik dangus buvo mums palankus. Pakuojant palapines lietus vis stipriau plovė vakar dienos šilumos likučius, o mes dar užsukome pasigrožėti Ūlos akimi bei pamirkyti kojas lediniame jos vandenyje. Gylio nematavome, nes pasak legendos, galime išnirti Daugų ežere.
Pasikrovėme įspūdžių į bagažą ir vėsiai praleidome, bene, šilčiausią vasaros dieną Lietuvoje.
Nenamisėdų komanda: 4 nariai. Plaukimas: Kriokšlys -Rudnia – Kašėtos (ši atkarpa plaukiantiems Ūla yra nemokama, tolimesnis maršrutas mokamas). Įveiktas atstumas: pagal šeimininką 18 km, pagal Endomodo- 23,5 km.
Plaukiant nėra pažymėtų poilsiaviečių (išskyrus privačias). Poilsiavietėje radome WC lauko 2 vnt bei net 2 dušus su saulės pašildytu vandeniu poilsiaujantiems!
